6 kvėpavimo takų ligų sukėlėjai, apie kuriuos galbūt nepagalvojote

Lėtinės kvėpavimo takų ligos ir alergijos kamuoja vis daugiau žmonių. Skaičiuojama, kad su tokiomis sveikatos problemomis susiduria daugiau nei 7 proc. pasaulio gyventojų. Kvėpavimo takų ligų ir alergijų priežastys gali būti yra įvairios, tačiau apie kai kuriuos visai šalia esančius rizikos veiksnius dažnai net nesusimąstome.

Kelelis dulka – plaučiai kenčia

Lietuvoje yra per 5,2 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga. Tai maždaug ketvirtadalis viso valstybinės reikšmės kelių tinklo. Per žvyrkelius važiuojančių automobilių sukeliami dulkių debesys nėra tik erzinantis nepatogumas, bet ir grėsmė sveikatai. Iš po transporto priemonių ratų kylančias dulkes sudaro įvairios kietosios dalelės – mineralinės nuolaužos, kvarcas, molio atplaišos. Kvėpavimas jomis gali sukelti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligas, tokias kaip lėtinis bronchitas ar bronchinė astma. Siekiant sumažinti jų riziką, važiuojant žvyrkeliu visuomet reikėtų užsidaryti automobilio langus. Gyventiems šalia žvyrkelių – ypač vyraujant sausiems orams – rekomenduojama kelią laistyti specialiu dulkėjimą sumažinti padedančiu tirpalu.

Cigarečių dūmai – plaučių žudikai

Bene didžiausią tiesioginį pavojų kvėpavimo takams kelia cigarečių dūmai. Rūkant į plaučius įtraukiama daugybė toksiškų medžiagų, kurios išsiskiria tabakui degant. Tarp jų vienos pavojingiausių – dervos, taip pat anglies monoksidas ir kiti kancerogenai, kurių cigarečių dūmuose priskaičiuojama beveik šimtas. Šios medžiagos daro didžiulę žalą daugeliui žmogaus organų, o visų pirma – plaučiams. Verta pabrėžti, kad nors priklausomybę rūkymui sukelia nikotinas, visgi jis pats nėra nei kancerogenas, nei pagrindinė su tabako vartojimu susijusių ligų priežastis. Dėl to norintiems mesti rūkyti rekomenduojama pakaitinė nikotino terapija. Ji leidžia nikotino gauti be žalingų chemikalų, o pamažu mažinant nikotino kiekį – žalingo įpročio išvis atsisakyti. Tiems, kurie mesti nenori, mažiau žalingas būdas nikotinui gauti – bedūmės tabako alternatyvos cigaretėms, kuriose degimas nevyksta ir žalingų/kenksmingų medžiagų išsiskiria ženkliai mažiau.

Maži gyviai – didelės problemos

Kvėpavimo takų priešais gali būti ir nematomi namų gyventojai. Daugybei žmonių gyvenimą apsunkina dulkių erkutės, kurių gali būti sunku išvengti net ir švariausiuose namuose. Dulkių erkutės yra šiltoje, drėgnoje ir tamsioje aplinkoje gyvenantys mikroskopiniai gyviai, mintantys žmogaus ar naminių gyvūnų mirusios odos atplaišomis. Kai kuriems žmonėms šie plika akimi nematomi padarėliai sukelia alerginį rinitą ar netgi alerginę astmą. Alergija dulkių erkutėms yra dažniausiai Europoje pasitaikanti kvėpavimo takų alergija, kurios išsivystymą lemia genetiniai ir aplinkos faktoriai. Dulkių erkutėms alergiški žmonės namuose turėtų vengti kilimų, baldų su minkštais apmušalais, minkštų žaislų, rinktis antialerginius lovos čiužinius ir patalynę, taip pat dažnai vėdinti ir siurbti namus, bent keletą kartų per savaitę nuo paviršių valyti dulkes.

Pavojus gali kilti užkūrus dujinę viryklę

Nemažai žmonių namuose vis dar naudoja dujines virykles ar šildytuvus, kurie yra oro taršos namuose šaltiniai ir prisideda prie kvėpavimo takų problemų. Degant dujoms, išsiskiria žmogui kenksminga medžiaga azoto oksidas. Ji gali sukelti kvėpavimo takų organų uždegimus, lemti astmos priepuolius, apsunkinti kvėpavimą. Azoto oksidas taip pat išsiskiria degant kietajam kurui ar žibalui. Tą reikėtų turėti omenyje kūrenant židinius bei krosnis. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad patalpos, kuriose dega atvira ugnis, būtų gerai vėdinamos, o susidariusios cheminės medžiagos galėtų efektyviai pasišalinti. Pavyzdžiui, ant dujinės viryklės gaminant maistą verta įjungti garų surinkėją. Dujinę viryklę geriausia apskritai pakeisti elektrine. Taip pat verta žinoti, kad didesnių nei dviejų aukštų daugiabučių gyventojai, naudojantys dujų balionus, gali pasinaudoti finansine valstybės parama jų keitimui į elektrines virykles arba prisijungimui prie centralizuoto dujų tiekimo. Vienam butui gali būti skiriama iki 726 eurų siekianti valstybės parama.

Jaukumo kaina – padidėjusi namų oro tarša

Žvakės neabejotinai gali suteikti namams jaukumo ar romantikos, tačiau jų deginimas taip pat gali pabloginti patalpų oro kokybę ir turėti neigiamą poveikį kvėpavimo takams. Dažniausiai naudojamos žvakės yra pagamintos iš parafino, kuris yra naftos produktas. Tad tokioms žvakėms degant į aplinką pasklinda cheminės medžiagos, kurių geriau vengti. Tarp jų yra ir kancerogenų, tokių kaip benzenas ir toluenas. Jei žvakių namuose nedeginama daug ir tai daroma nedažnai, pavojus nėra labai didelis. Visgi, jei žvakės deginamos nuolat, tai gali iššaukti alergijų simptomus ir sukelti ilgalaikę žalą. Mėgstantiems būti žvakių šviesoje patartina rinktis pagamintas ne iš parafino, o iš bičių ar sojų vaško. Jos degdamos išskiria mažiau kenksmingų medžiagų.

Drėgnose patalpose tykanti grėsmė – pelėsis

Ypač pavojingas plaučiams gali būti pelėsis. Tai yra grybas, kuris į aplinką paskleidžia pakenkti galinčias sporas. Jos gali sukelti rimtas kvėpavimo takų infekcijas, alerginį atsaką, pabloginti astmos simptomus, dirginti nosį, gerklę ir akis. Kai kurie pelėsiai, pavyzdžiui, juodasis pelėsis, taip pat išskiria mikotoksinus, kurie gali pakenkti įvairiems organams. Siekiant išvengti pelėsių keliamo pavojaus, svarbu užtikrinti, kad namuose nesikauptų drėgmė, patalpas gerai vėdinti, o taip pat tinkamai tvarkyti organines atliekas. Pavyzdžiui, pelėsiui alergiškiems žmonėms patartina atliekų nekompostuoti. Pastebėjus pelėsį ant sienų ar lubų, jį reikėtų kuo greičiau pašalinti naudojant tinkamas priemones.