Namai, kuriuose gyvena praeitis

Ukmergės kraštotyros muziejui – 80 metų

2024-aisiais metais Ukmergės kraštotyros muziejus švenčia 80-ties metų jubiliejų. Šia proga spausdiname muziejininkės Vaidos Noreikienės parengtą straipsnį, kuris skaitytojus supažindins su šios kultūros įstaigos įkūrimu ir jo istorine raida.

Žodis muziejus kilęs iš graikų kalbos – museion, kuris reiškia – mūzų šventovė. Čia renkamos, saugomos, tiriamos ir eksponuojamos materialinės ir dvasinės kultūros vertybės. Muziejus turėjo praeiti ilgą ir sudėtingą kūrimosi ir veiklos kelią, kad iki šių dienų išlikusios vertybės būtų surinktos ir išsaugotos ateities kartoms.

Archyvuose neišliko jokių Ukmergės kraštotyros muziejaus ankstyvąją istoriją liečiančių dokumentų, todėl pagrindinis informacijos šaltinis yra to meto spauda.

 

Muziejaus kūrimosi pradžia

1933 m. Ukmergės skautų būstinėje buvo įkurtas pirmasis mieste nedidelis muziejus (buv. Kauno g. 10, pastatas neišlikęs). 1933 m. žurnale „Skautų aidas“ rašoma, kad „(…) Balandžio 2 d. 16 val. tunto skautų būkle (būstinėje) atidarytas muziejus. Į susirinkusius kalbėjo tuntininkas sktn. (skautininkas) E. Kulvietis, išreikšdamas vilties, kad skautų muziejus bus pradžia didžiulio miesto muziejaus. Muziejų atidarė p. J. Rėklaitienė. Visi eksponatai surinkti rytų Lietuvoj (…).“ Netrukus prie skautų muziejaus prisijungė ir apskrities mokytojų pedagoginis muziejus „kur yra įdomios pinigų ir akmenukų kolekcijos.“ („Skautų aidas“, 1933, Nr. 7).

Skautai Ukmergės valstybinėje gimnazijoje. Viduryje – mokytojas E. Kulvietis. 1929 m.

Nors skautų muziejaus atidarymo metu buvo tikimasi, kad jis taps viso miesto muziejumi, norėta jį padidinti ir perkelti į geresnes patalpas, tačiau taip nenutiko. Muziejus taip „ir liko skautų globoje, o plačioji visuomenė nieko apie jį nežino, patalpų nesurasta“. Tačiau muziejus tuo metu turėjo gana „nemažai vertingų dalykėlių. Pažymėtinas metalinių pinigų rinkinys. (…) Labai įdomūs akmens, titnago gadynės (laikotarpio) eksponatai. Tai įvairiausi kirvukai, peiliai, durklai, vilyčios (strėlės) ir kt. Nemažiau įdomus ir ginklų skyrius (…). Yra dar eilė visokių (…) kitų dalykėlių: papuošalų, medalių, herbų, paveikslų, molio dirbinių ir kt. (…).“ („Lietuvos aidas“, 1937, Nr. 31).

J. Zikaro skulptūra „Be vietos“, XX a. 4 deš.

Tarpukario Lietuvos miestuose buvo steigiamos kraštotyros draugijos, kurios rūpinosi muziejų įkūrimu. Ukmergėje tokia draugija buvo įkurta tik 1940 m. vasario 17 d., pasirašant „Rytų Lietuvos Kraštotyros draugijos“ steigimo įstatus. Draugijos įkūrimo iniciatorius – Ukmergės mokytojų seminarijos mokytojas Vaclovas Čižiūnas. Draugijos tikslas buvo pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, jo gamtą ir kultūrą, taip pat apsaugoti jo senovės liekanas ir istorinę medžiagą. Svarbiausia priemone tam tikslui pasiekti buvo vietos muziejaus įsteigimas, todėl tais pačiais metais buvo įkurtas nedidelis muziejus Ukmergės valstybinėje gimnazijoje (dab. Ukmergės A. Smetonos gimnazija). Pirmieji eksponatai buvo privačių asmenų padovanotos ir kraštotyrininkų surinktos kolekcijos. Netrukus, 1940 m. birželio 15 d. prasidėjusi Lietuvos okupacija sustabdė Ukmergės kraštotyrininkų pradėtus darbus ir planus. Dalis draugijos narių buvo suimti ar iškelti į kitas apskritis. Į kalėjimą pateko ir Ukmergės kraštotyros draugijos iniciatorius V. Čižiūnas. Paleistas iš kalėjimo jis mėgino tęsti kraštotyrinę veiklą. Vienoje iš Ukmergės valstybinės gimnazijos klasių buvo sukrautos ir saugomos muziejaus vertybės – numizmatikos rinkinys, senos knygos ir graviūros, dailininko E. Kulviečio dovanoti paveikslai, varpinių modeliai, archeologiniai radiniai ir kita. Tačiau 1941 m. birželio mėnesį prasidėjus karui, gimnazijos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė ir beveik visos muziejinės vertybės dingo.

E. Kulviečio paveikslas „Ukmergės piliakalnis“, XX a. 4 deš.

Muziejaus steigimas

Antrojo pasaulinio karo metais nemaža dalis Lietuvos kultūrinio elito atstovų iš didmiesčių pasitraukė į mažesnius miestus. Į Ukmergę atvyko ir žinomi menininkai iš Kauno – Domicelė ir Petras Tarabildos. 1942 m. Ukmergėje įvyko visuomenės atstovų pasitarimas kultūros paminklų klausimais, kuriame buvo priimtas sprendimas įsteigti kraštotyros muziejų mieste, „kuriam jau dabar turima nemažai vertingų eksponatų“. („Karys“, 1942, Nr. 17). Naujojo muziejaus vedėjo pareigoms buvo paskirta D. Tarabildienė, kuri kartu su vyru pradėjo organizuoti miesto muziejaus įkūrimą. Muziejų jie pradėjo kurti beveik iš naujo: „Prieš šį muziejų buvo organizuota skautų ir gimnazijos muziejai, bet (…) laikui bėgant eksponatai žuvo. Dabartiniam muziejui buvo perduota sauja eksponatų ir tuščios vitrinos.“ („Panevėžio apygardos balsas“, 1944, Nr. 23).

D. ir P. Tarabildos planavo įvairias kultūrines veiklas Ukmergėje – rengė paskaitas, vykdė kraštotyrines ekspedicijas, organizavo menininkų parodas. 1943 m. sausio mėn. buvo surengta Lietuvos dailininkų meno paroda, kurioje dalyvavo apie 60 dailininkų. Ukmergės muziejus šioje parodoje įsigijo net keliasdešimt lietuvių dailininkų – R. Antinio, L. Kazoko, V. K. Jonyno, P. Tarabildos, I. Piščiko, D. Tarabildienės, E. Kulviečio kūrinių, kurie žymiai praturtino besikuriantį muziejų. Iki šių dienų muziejuje išliko šie parodoje įgyti (tikėtina) paveikslai – L. Kazoko „Ežero pakrantė“, E. Kulviečio – „Senoji Ukmergė“ ir „Piliakalnis“, P. Tarabildos – „Motinos mokykla“.

1943 m. balandžio 26 d. Ukmergėje buvo surengta konkursinė menininkų paroda, po kurios D. ir P. Tarabildos kreipėsi į Lietuvos dailininkus, prašydami, kad jie paremtų muziejų. Ukmergės muziejui jie padovanojo apie 60 dailės kūrinių – tapybos, grafikos ir skulptūros. Spaudoje paminėta net 41 dailininko pavardė. Savo kūrinius Ukmergės muziejui dovanojo: skulptoriai R. Antinis, J. Zikaras, P. Rimša, J. Mikėnas, tapytojai A. Gudaitis, K. Žilinskas, K. V. Jonynas, A. Varnas, A. Zmuidzinavičius, R. ir P. Kalpokai, V. Dilka, J. Buračas, A. Galdikas, grafikai M. Dobužinskis, P. ir D. Tarabildos ir kt. Iš to meto padovanotų kūrinių iki šių dienų muziejuje išlikę tik 5 kūriniai – V. Kasiulio tapyba „Pakrantėje“, L. Kazoko tapyba „Žvejų laivai Nidoje“, A. Vaičaičio „Lašinsko ir Kanapinsko mūšis“, J. Martinaičio „Vasarojų rišant“ ir J. Zikaro skulptūra „Be vietos“.

Pastatas Kauno g., kuriame muziejus veikė iki 1974 m.

1944 m. gegužės 6 d. iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus. Ši data ir laikoma muziejaus įkūrimo diena. Jame buvo keturios salės su 2 skyriais – meno ir istorijos. Meno skyriuje buvo apie 60 žymių Lietuvos dailininkų paveikslų, o istorijos – tautodailės, buities ir darbo įrankių, senovinių ginklų, spaudos, fotografijų, numizmatikos ir kt. Iš viso muziejuje tuo metu buvo apie 3 500 vertybių. „Muziejus buvo gausiai lankomas. Per pirmąsias dvi savaites po atidarymo, jis susilaukė virš dviejų tūkstančių lankytojų“. („Panevėžio apygardos balsas“, 1944, Nr. 23).

Muziejus sovietmečiu

Po Antrojo pasaulinio karo beveik visas muziejaus turtas dingo. D. ir P. Tarabildos išvyko į Kauną, manoma, kad dalį vertybių jie išsivežė kartu. 1946 m. muziejaus direktoriumi paskirtas Z. Žemaitaitis. Tuo metu muziejus veikė Kauno g. stovėjusiame pastate (šiuo metu neišlikęs). Tikėtina, kad tame pačiame pastate muziejus buvo įkurtas ir 1944 m., tačiau nėra tai patvirtinančių faktų. Tuo metu buvo likusios tik 468 muziejinės vertybės. Senieji muziejaus rinkinių sąrašai neišliko, tad dingusių daiktų ir kūrinių skaičius nežinomas.

Pamažu muziejus išplečiamas, prasidėjo intensyvus muziejaus rinkinių kaupimas. 1949 m. eksponatų jau buvo 1 450. Sovietmečiu eksponatų skaičius sparčiai augo, tačiau dauguma jų atspindėjo sovietinę ideologiją. Ideologizuotas buvo ir muziejaus darbas – skaitomi pranešimai apie „apskrities kolektyvinius ūkius“, paskaitos ateizmo klausimais ir kt., rengiami susitikimai su įžymiais žmonėmis, organizuojamos įvairios parodos. 1974 m. muziejaus rinkiniuose jau buvo sukauptos 7 275 vertybės.

1974 m. nuspręsta nugriauti muziejaus pastatą (dėl naujai statomų Kultūros rūmų), todėl liepos 1 d. muziejus buvo uždarytas, o visos vertybės perkeltos į Kultūros namų sandėlį. 1975 m. muziejui buvo paskirtos naujos patalpos buvusiame Kultūros namų pastate (dab. Kęstučio a. 5.). Ten įrengtos ekspozicijos buvo suskirstytos pagal laikotarpius ir temas: 1918–1940 m., 1940–1941 m., pokario ekspozicija, ekonomikos, kultūros bei švietimo, liaudies meno, gamtos. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas sovietmečiui. Naujosios patalpos buvo visiškai nepritaikytos muziejui, buvo reikalingas kapitalinis remontas, todėl 1977 m. muziejus buvo uždarytas. 1981 m. muziejaus pastatas buvo suremontuotas, įrengti nauji ekspoziciniai baldai bei vitrinos, prasidėjo intensyvus naujos ekspozicijos kūrimas. Iškilmingas naujos ekspozicijos atidarymas įvyko 1985 m. vasario 1 d. Ekspozicija užėmė keturias sales. Muziejaus rinkiniuose tuo metu buvo jau 12 048 vertybės.

Pastatas Kęstučio a., kuriame muziejus veikė 1975–2016 m.

Keičiantis politinei situacijai, 1989 m. ekspozicija pradėta pertvarkyti – viena salė virto parodų erdve, kita skirta nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiui, I pėstininkų DLK Gedimino pulko, rezistencijos, tremtinių, pokario metų temoms. Tokia ekspozicija su nedideliais pertvarkymais išliko iki pat 2016 metų.

Muziejus šiandien

Ukmergės kraštotyros muziejus turi atskirus skyrius mieste ir rajone. 1995 m. įstaigai buvo perduotas Veprių muziejus, 2002 m. – Užugirio Prezidento A. Smetonos mokyklos pastatas, 2014 m. – Prezidento Antano Smetonos dvaras, 2018 m. – Siesikų dvaras. 2019 m. muziejui perduotos turizmo informacijos funkcijos bei naujo Tolerancijos centro pastato administravimas.

2016 m. muziejui perduotos atnaujintos ir pritaikytos muziejaus veiklai buvusio kino teatro „Draugystė“ patalpos, kuriose 2021 m. atidaryta nauja muziejaus ekspozicija. Per 8-ias dešimtis Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos metų vertybių skaičius išaugo iki 48 774 (2023 m. duomenys). Muziejaus rinkiniai skirstomi į raštijos, istorijos-etnografijos, fotografijos, dailės, audinių, gamtos, archeologijos, numizmatikos ir pagalbinį, kuriuose atsispindi Ukmergės krašto istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspozicija, 2023 m.

Jubiliejinių renginių plane numatytos įvairios veiklos, kurios padės atskleisti sudėtingą, bet įdomią muziejininko profesiją. Muziejininkai renka eksponatus, juos tyrinėja ir inventorina, kuria parodas, ekspozicijas, organizuoja įvairius edukacinius užsiėmimus, renginius, veda ekskursijas, rašo straipsnius, knygas ir kitomis priemonėmis viešina žinią apie sukauptus istorinius turtus.

P. PERKO, A. VYŠNIAUSKO ir Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų nuotraukos

 

2024 m. renginiai Ukmergės kraštotyros muziejuje

Sausio 18 d.–balandžio 8 d. – paroda „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“

Vasario 16 d. – edukacinis renginys „Kas sukūrė trispalvę?“

Kovo 8 d. – filmo „Jaunimas prieš sovietus“ pristatymas (skirtas Kovo 11-ajai paminėti)

Balandžio 15 d.–gegužės 26 d. – paroda „Vertybės iš muziejaus lobyno“

Gegužės 17 d. – Tarptautinė muziejų diena. Ukmergės kraštotyros muziejaus 80-mečio šventinis renginys

Gegužės 31 d.–rugsėjo 6 d. – paroda „Ukmergiškiai dainų šventėje“

Birželio mėn. – viktorina „Ukmergės praeitis ir dabartis“

Spalio mėn. – atvirų saugyklų diena „Kaip daiktas tampa eksponatu“

Rugsėjo 12 d.–gruodžio 31 d. – paroda „Aukštaičių buitis“

Gruodžio mėn. – etnokultūrinis renginys „Aukštaičių buitis ir papročiai“