Statė koplytėles ir koplytstulpius
Deltuvos seniūnijoje yra ne tik Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia, bet ir ne viena koplyčia. Pirmoji bažnyčia miestelyje pastatyta iki 1444 metų. Jo statybą fundavo Mykolas Kęsgaila Valimantaitis. 1463 metais iškilo nauja, kuri 1872-aisiais buvo rekonstruota ir įgavo dabartinę išvaizdą. Maldos namų šventoriuje stovi įdomių proporcijų medinė varpinė bei 1930 m. statytas dviaukštis stogastulpis, įtrauktas į […]
Vidiškių kapų koplyčia – architektūros paminklas
Vidiškių miestelio kapinėse, netoli pagrindinės miestelio gatvės, apie 250 m į šiaurės rytus nuo Vidiškių bažnyčios stovi koplyčia. Ukmergės rajono kultūros paveldo komisijos siūlymu koplyčia įtraukta į kultūros paminklų sąrašus. Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras jai suteikė išaiškinamo architektūros paminklo statusą. Į LR kultūros vertybių registrą pastatas įtrauktas 1996 metais. Kadangi tai – valstybės saugomas […]
Koplyčia Sližių kapinėse
Veprių seniūnijoje, Sližių kaimo kapinėse, stovi Kultuvėnų koplyčia. Ji priklauso Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijai. Koplyčioje vyksta sekmadieninės ir kitos pamaldos. XIX a. Kultuvėnuose buvo įkurta dvaro sodyba. Literatūroje minima, jog 1866 ir 1887 metais sodybos savininkai buvo Bielinskių šeima. Ji XIX a. antroje pusėje pastatė medinę koplyčią. Nuo 2008 metų Kultuvėnų kapinių statinių […]
Koplyčia – be kryžiaus
Pabaisko miestelio kapinėse, netoli kelio Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė, stovi medinė koplyčia. Jos pastatymo metai šaltiniuose nenurodomi. Teritorija priklauso Pabaisko Švč. Trejybės parapijai. Koplyčios trikampis frontonas gerokai ištrauktas į priekį, kaip manoma, seniau turėjęs kolonų portiką, panašų į prieklėtį. Apsidė dvisienė, trikampio plano. Šoninių sienų langų angos didelės, stačiakampės, papuoštos gulsčiais sandrikais, suskaidytos į mažesnius langelius. Statinys apkaltas […]
Koplyčioje karstus vėl išmėtydavo
Pabaisko seniūnijoje, Daumantiškių kaime, neveikiančiose kapinėse, medžiais apsodintos aikštelės viduryje stovi koplyčia-mauzoliejus. Čia yra išlikę du antkapiai, akmenų mūro tvoros ir plytų mūro vartų fragmentai. Tai vietinės reikšmės architektūrinis paminklas, 1992 metais įrašytas į LR kultūros paveldo registrą. Klasicizmo bruožų turinti koplyčia pastatyta 1812 m., remontuota 1992 m. (uždengtas stogas), XX a. pabaigoje vykdyti archeologiniai […]
Koplyčia konfederatams atminti
Veprių miestelyje, dešinėje Veprių–Deltuvos kelio pusėje, stovi koplytstulpis (koplyčia). Jis yra 9,27 m aukščio, 3,14 m pločio. Koplyčia sumūryta iš raudonų plytų, tinkuota ir baltai dažyta. Stogas skardinis. Virš stogo – 1,10 m aukščio metalinis kryžius. Koplytstulpio viduje – 4 m medinis kryžius. Ant koplytstulpio pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu „Koplytstulpis 1772 m. Baro konfederacijos […]
Žemaitkiemiečiai narsiai kovojo už savo tikėjimą
Žemaitkiemis įsikūręs ant to paties pavadinimo ežero kranto. Miestelio vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1568 m. Nuo šios datos galima rasti įvairių žinių apie čia gyvenusių žmonių gyvenimus. Žemaitkiemio dvaras minimas nuo 1482 m. Jis priklausė Mantvydams. Kai LDK kancleris Mikalojus Radvila vedė Sofiją Mantvydaitę, apie 1520 m., jis atiteko Radvilų giminei. Po Mikalojaus […]
Atgimęs Rasališkių kaimo koplytstulpis.
Zita KRIAUČIŪNIENĖ, Rasa POVYLIENĖ Činelių globėjas Šiaurrytiniame seniūnijos pakrašty, už 5 kilometrų nuo Želvos, ant išvaizdaus kalnelio, nusileidžiančio į nepakartojamo grožio Siesarties slėnį, yra senasis Činelių kaimas. Kairėje vieškelio pusėje, priešais senąjį kaimą, prie pat kelio, stovi kaimo Atminimo kryžius. Statė šį paminklą jau Atgimimo metais tremtinio Jurgio Sakalio (g. 1905 m.) vaikai kaimui ir […]
Tarp Želvos krašto medinės architektūros – ir koplytstulpiai
Zita KRIAUČIŪNIENĖ, Rasa POVYLIENĖ Sugrįžimas Rasališkių kaimas yra už 1,5 km nuo Želvos į pietryčių pusę. Čia yra 19 sodybų ir 30 gyventojų. Želvos krašte XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje kartu su Paželviais buvęs vienas lietuviškiausių kaimų. Iš jo kilę visi tarpukario Želvos valsčiaus viršaičiai: Juozas ir Vytautas Kalveliai, Jonas ir Stasys Vaišučiai. Tarpukario laikais […]
Tarp Želvos krašto medinės architektūros – ir koplytstulpiai
Želviškės Zita Kriaučiūnienė ir Rasa Povylienė išleido knygelę „Antrasis medžio gyvenimas“ apie Želvos krašto medinę architektūrą. Leidinyje rašomu ir apie senuosius stogastulpis, koplytstulpius, kryžius, kurių paskirtis – saugoti gyvybines galias. „Kadaise jų šiame krašte, kaip ir visoje mūsų Lietuvėlėje, buvo beveik kiekviename kaime, dažnoje sodyboje. Tikėta jų stebuklinga galia, statyti šie mažieji paminklai su didele […]