Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Kretingoje prieš ketverius metus įsikūrusios garsios šalies žolininkės ir liaudies medicinos žinovės, buvusios pedagogės, kultūros darbuotojos ir Sąjūdžio kūrėjos 76-erių Janinos Danielienės gyvenimas – tarsi įtraukus romanas, kurio dominantė – skaudūs likimo kirčiai: dvi skirtingos onkologinės ligos ir pernai ištikęs insultas. Iš jų pakilusi moteris dėkinga Dievui už patirtas neįkainojamas pamokas. „Tačiau patarimų, kaip teisingai gyventi, aš neturiu, nes ir pati negyvenau tobulai“, – atviravo ji.
Pastarąjį dešimtmetį J. Danielienės vardas per Lietuvą nusklendė labiau kaip gydomųjų augalų žinovės – gyvendama sename Plungės rajono Babrungo seniūnijos vienkiemyje ji įsteigė turtingą vaistažolių ūkį, surinko gausią augalų kolekciją: sodybos teritorijoje išvien su Klaipėdos universiteto mokslininke Rita Nekrošiene ir jos studentėmis surado 248 vaistinius augalus, o su Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslų daktare Ona Ragažinskiene sodyboje įrengė mokomąją bazę – pasodino 110 rūšių retų vaistinių augalų.
Tačiau po antrojo vyro Edmundo mirties ji įsikūrė Kretingoje, arčiau dukters pedagogės Aušros Mizgirienės ir jos šeimos. Kretingą, tikino Janina, įsimylėjusi jau seniai, dar prieš Atgimimą, kai tekdavo atvykti į Caritas bendruomenę skaityti paskaitų, vėliau į čia atitekėjo duktė, gimė anūkai.
Šiandieną J. Danielienė sakė nebeturinti tokių erdvių ir sąlygų užsiauginti augalų, juos džiovinti, paruošti gydomųjų arbatų, jų mišinių, kaip buvę anksčiau, tačiau savo pomėgio neatsisakanti. „Per tas arbatas dabar dar ir delnas operuotas, tai – profesinė liga, gi kokius kiekius žolių tenka sukarpyti po centimetrą“, – neslėpė pašnekovė. Žolės ją lydėjo nuo vaikystės, tačiau labiau jomis susidomėjo prieš tris dešimtmečius, kai pirmąkart pačią užklupo žarnyno vėžys.
Užaugo žiniuonių aplinkoje
Moteris savęs profesionalia žolininke nevadina: „Nesu nei medikė, nei biologė ar chemikė, aš labiau – etninės kultūros puoselėtoja, net kelintos kartos mano proseneliai buvo kaimo žiniuoniai. Tos žolės į mane su krauju atitekėjo iš abiejų močiučių – tėvo motinos dvarininkaitės Domicelės Sidabrienės iš Dambravos, o labiausiai iš mamos motinos Pranciškos Kalėdienės.“ Pastarąją, gyvenusią Kauno mariomis vėliau užtvindytame Dvareliškių kaime, kur prabėgo Janinos vaikystė, ji vadina tikra vaikščiojančia tautosaka.
„Močiutė Pranciška nuo mažumės vesdavosi mane žoliauti: pasakodavo apie žoles, jų savybes, kas ką gydo, kas tinka karvėms, kiaulėms, ir liepdavo jų pririnkti gyvuliams. Ligi šiol atsimenu, kaip glėbiais priraudavome gelsvalapės usnies, kuri turi daug chlorofilo, tinka žarnyno peristaltikai, virškinimui. Močiutė sakydavo, kad šis plačialapis augalas eina kiaulėms į lašinius, su kapokle ją „sučeškavodavome“, apiberdavome miltais, ir kiaulės ją gardžiai čiaumodavo. Visos namų palubės būdavo nukabinėtos žolių ryšuliais, kitos – sudėtos į lininius maišelius. Močiutė jų – šiukštu – neleisdavo trupinti, kad neišeitų kvapas. Sakydavo: stiebas – tai augalo gyslos, kuriomis vaikšto jo kraujas ir kvapas. Lig šiol šventai laikausi šio principo – neliesti žolių, kol ne laikas“, – vaizdingai pasakojo moteris.
„Aplinkui – dilgėlynai, varnalėšynai, o mano širdis džiaugėsi, kad galiu panirti į žoles“, – kalbėjo J. Danielienė.
Pradžiamokslis – iš maldaknygės
Tos žolės taip paviliodavo mažąją Janiną, kad ši viena išbėgdavo į rėvą, per upelį ir klampią pelkynę, o ten – tokia slėpininga augalijos karalystė. „Ne sykį už tai gaudavau beržinės košės: prie staktos kabėdavo rykštė ir diržas. Sykį už patirtą bausmę taip supykau – pabėgau ir po didele varnalėša įsikūriau namus. Vakare temsta, bobutė ieško, šaukia. Tegul verkia, galvojau, man negaila, kaip ir jiems manęs negaila“, – maištingą vaikystę prisiminė pašnekovė ir pajuokavo, kad galbūt dėl to ligi šiol jai tokia miela ir vertinga žolė tebėra varnalėša.
Močiutę Prancišką Janina vadina ir pirmąja savo gyvenimo mokytoja – pas ją, dar neturėdama 6-erių išmoko ir skaityti iš maldaknygės, kurios raidės tuomet jai atrodė tokios įdomios. Vakarais skaitydavę litanijas, kurios ir tapo pirmuoju Janinos elementoriumi.
Kaip keista, atviravo pašnekovė, nors abi jos močiutės, šiandienos supratimu, buvo sveikuolės, per savo gyvenimą neprarijusios nė vienos tabletės, abi mirė nuo žarnyno vėžio. „Slaugiau, mačiau ligos eigą, todėl nebebuvo labai netikėta, kai ir pati pajutau pirmuosius šios ligos simptomus – pirmiausia, dažną niežulį toje pačioje pilvo srityje, bet neskubėjau kreiptis į gydytojus“, – moteris pasakojo, kaip prieš 30 metų jai išsyk aptiko ketvirtos stadijos žarnyno vėžį, o Genetikos tyrimo institute nustatė – ši liga paveldima.
Atsiuntė du skirtingus išbandymus
Vėžys Janiną lydėjo visą gyvenimą: sirgo pati, slaugė ir numarino artimuosius. Ligi lemtingos diagnozės, neslėpė, netausojusi sveikatos, buvusi maksimalistė – jei imdavosi kažkokio darbo ar užduoties, tai reikalaudavo iš savęs daug ir su kaupu.
„Tuomet – Atgimimas, emocinis pakylėjimas, bet kartu – ir nemiga, stresas, fizinis išsekimas. Dvasia pakylėta, bet kūnas pavargęs. Kažką nujaučiau, sakiau – o Dieve, siunti man kažką nepaprasta. Ir tikrai, atsiuntė dvigubą išbandymą: pirmąjį – paruošti popiežiaus Jono Pauliaus II sutikimą Lietuvoje, ir tam Vyskupų konferencijos buvau išsiųsta pusei metų į Austriją, į Šv. Pranciškaus katechetikos ir anglų kalbos universitetą, o po to sekė įtemptas darbas Lietuvoje, ir antrąjį – vėžį“, – atviravo pašnekovė.
Nors jau anksčiau šią ligą viename neoficialių susitikimų joje įžvelgė Kauno klinikų gydytoja gastroenterologė Elena Lukaševičienė, tačiau Janina ignoravo, kol sykį susmuko klasėje. Atliekant kolonoskopiją – tuomet šis metodas buvo naujovė Lietuvoje, ji matė savo žarnyną, suprato gydytojų komentarus. Sutiko su pasiūlytu modernios raudonosios chemoterapijos eksperimentu, studentų konsultavimu. „Kasdien lydėjo malda, bendrystė su Dievu – kalbantis ir dėkojant, o kartais – ir barantis su juo“, – neslėpė pašnekovė.
Po tuomet išpjauto dalies žarnyno, vėliau liga atsikartojo, dabar ji – po keturių onkologinių operacijų. Po vienos jų, sunykusi ir išsekusi, išvyko savanoriauti į Ukmergės rajoną, Želvos parapiją, puošdavo bažnyčią lauko žolynais. Pasinėrė tik į žaliavalgystę: „Įsidėjau į galvą, kad krakmolingi augalai skiria gleives, kuriomis minta vėžys. Kurį laiką maitinausi vien mirkytomis kruopomis ir augalais, bet po truputį vietiniai žmonės įtikino valgyti naminės triušienos, vištienos, nes šie gyvūnai minta augalais.“
Patyrė džiaugsmą ir netektį
Vėliau, dirbant Rokuose, Kauno rajone, kur statė Šv. Antano parapiją, vėlgi persitempė, ir ją ištiko antras vėžys: „Staiga užėmė gerklę, nustojau kalbėti, burnoj – jodo skonis. Pati išvažiavau tirtis, mano daktarė gastroenterologė Elena nukreipė, kur reikia, paėmė biopsiją ir nustatė skydliaukės vėžį. Jį operavo, abiejose pusėse palikdami po mažą „žirnelį“.
Tačiau būtent Rokuose likimas jai atnešė ir dovaną – čia sutiko savo būsimą antrąjį vyrą Edmundą Pakalniškį, koplyčios statybos komiteto pirmininką. „Jis ilgai mane, buvusią partietę, tyrinėjo, ar neblefuoju, ar tikrai aš esu giliai tikinti, kol galop pasipiršo. Nusivežė į savo tėviškę Žemaitijoje: aplinkui – dilgėlynai, varnalėšynai, o mano širdis džiaugėsi, kad galiu panirti į žoles. Ten norėjau pasilikti, ten ilgainiui ir įkūrėme vaistažolių ūkį“, – kalbėjo J. Danielienė.
Su Edmundu sykiu pragyveno 7-erius metus, kol jį pasiglemžė kraujo vėžys. „Dėl to onkologinės ligos mane privertė labiau domėtis ne tik vaistažolėmis, bet ir į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis, kad viską, ko mums reikia, turime šalia, kaip ir tai, kuo galime sau pakenkti – baimes, įtampą, nežinią, kad kas ko nepamatytų, nesužinotų, o kas ką pagalvos?“ – kalbėjo Janina.
Gyventi dėkojant
Pernai per Žolinę, Kretingos bažnyčios šventoriuje pristatant Jurgio Pabrėžos herbariumus ir vedant edukacijas, Janinos sveikatą dar pakirto ir insultas, kuris darsyk ją pamokė, kad žinoti neužtenka, bet reikia tomis žiniomis ir gyventi: „Nuo ryto buvau nevalgiusi ir negėrusi, kepiau saulėje, nors krepšyje tarp žolynų gulėjo butelis vandens. Gyveni ir mokaisi. Žmogus turi gyventi tvarkingai, bet šiandieną suprantu, kad mano gyvenimas nebuvo tvarkingas.“ Todėl žolininkė tikino nedalinanti kitiems patarimų, kaip teisingai gyventi – ji tik žino vaistažolių naudą organizmui ir žiniomis, receptais gali pasidalinti su tais, kam jų reikia. Bet – ne gyvenimo receptais.
„Nereikia peikti gyvenimo ir kaltinti Dievo, o dėkoti Jam už suteiktas gyvenimo pamokas. Žinau, kad esu bloga mokinė – žinau, bet nedarau, o tai yra dar blogiau negu nežinoti. Mes niekados neįvertiname to, kad jaučiame rankas, kurios viską padaro, ar kojas, kurios mus neša. Tačiau kaip tai tampa svarbu po insulto, kai pusė kūno suparalyžiuota. Bet, jeigu staiga galūnės pradeda veikti, tik tuomet suvoki begalinį dėkingumą“, – gyvenimiška patirtimi pasidalino pašnekovė.
Gydo ir suvokimas, kad viskas, kas duota – ir nelaimės, ir bėdos, ir sutikti žmonės, – duodama tam, kad labiau pažintum save. Gyventi meile dienai – atsikėliau, ir tai yra laimė, sutikti žmogų, kuriam galiu padovanoti šypseną. Dėkoti už viską – kiek daug grožio aplinkui, kokia laimė matyti jį mažuose dalykuose. Pasitikėti, o ne gyventi baimėje.
2012-iais J. Danielienei Žemaičių Kalvarijos bazilikoje už įgyvendinamas katalikiškas iniciatyvas įteiktas JAV katalikių moterų korporacijos „Giedra“ apdovanojimas.
J. Danielienės ir redakcijos archyvų nuotraukos
Rekomenduojami video
Aktualijos
Žiūrėti kitas naujienas
Aktualijos
Daliai vairuotojų – sveikatos patikrų pasikeitimai
2024/11/05
Komentarų (0)
Aktualijos
Vienišo asmens išmoką šiemet gauna 230 tūkstančių žmonių
2024/11/05
Komentarų (1)
Aktualijos
Žemės mokesčiui sumokėti liko mažiau nei trys savaitės
2024/10/29
Komentarų (1)
Aktualijos, Naujausi
Pristatytas naujas Šventosios pakrantės sutvarkymo projektas
2024/10/28
Komentarų (11)
Aktualijos, Naujausi
Nauja edukacijų erdvė Ukmergėje – „Kėkštas“
2024/10/20
Komentarų (2)
Aktualijos, Naujausi
Domėjosi UAB „Ukmergės šiluma“ veikla
2024/10/20
Komentarų (2)
Ukmergės rinkėjams Seime atstovaus socialdemokratai Arūnas Dudėnas ir Indrė Kižienė
2024/10/31
Komentarų (20)
Ukmergės delegacija dalyvavo festivalyje Turkijoje
2024/10/30
Komentarų (2)
Partijoms paskirstytos valstybės dotacijos
2024/10/30
Komentarų (0)
Aukcionuose bus parduodami Ukmergės mieste esantys žemės sklypai
2024/10/26
Komentarų (0)
Miniatiūrų parke – modernūs treniruokliai
2024/10/23
Komentarų (3)
Lietuvos paštas parduoda patalpas Ukmergėje
2024/10/21
Komentarų (0)
Apsilankė ekologiniame ūkyje „Farmers Circle“
2024/10/20
Komentarų (2)
Bus galima sumedžioti 341 vilką
2024/10/19
Komentarų (0)
Tarp daugiausiai maisto surinkusių miestų – ir Ukmergė
2024/10/18
Komentarų (1)
Žmonės
Žiūrėti kitas naujienas
Naujausi, Žmonės
Tarptautinės patirties sėmėsi Graikijoje
2024/10/26
Komentarų (1)
Naujausi, Žmonės
Ukmergiškiai mokėsi dronų valdymo pradmenų
2024/10/25
Komentarų (4)
Naujausi, Žmonės
Socialinėms darbuotojoms – ministro padėkos
2024/10/08
Komentarų (2)
Naujausi, Žmonės
Pagerbti rajono senjorai
2024/10/07
Komentarų (3)
Naujausi, Žmonės
Draugystę tęsėme Ukmergėje
2024/10/01
Komentarų (1)
Žmonės
Ukmergės Caritas kupinas naujų iniciatyvų
2024/10/01
Komentarų (0)
Susitiko su nauja filialo vadove
2024/10/22
Komentarų (2)
Taujėnų dvare – bendradarbiavimo ir lyderystės šventė
2024/10/22
Komentarų (1)
Išvyka prie jūros – tolerancijos ir bendrystės pavyzdys
2024/10/13
Komentarų (2)
Taujėnuose darbą pradėjo naujas seniūnas
2024/10/05
Komentarų (3)
Gyveni vienas – nebūk vienišas!
2024/10/05
Komentarų (1)
Mokytoja Rasa Povylienė: „Kantrybės, tikėjimo, gyvenimo džiaugsmo – mums vis dar pakanka“
2024/10/03
Komentarų (0)
Pristatyta Ukmergės rajono karo komendantė
2024/09/30
Komentarų (9)
Garsi kalbininkė iš Vidiškių
2024/09/27
Komentarų (0)
Mila Monk: apie miško maudynes ir sengirių išsaugojimą
2024/09/24
Komentarų (0)
Įvairūs
Žiūrėti kitas naujienas
Įvairūs
Prekiaujate internete? Nepamirškite vartotojų teisių
2024/10/30
Komentarų (0)
Įvairūs
Lizingas automobiliui: kaip įsigyti naudotą automobilį išsimokėtinai?
2024/10/30
Komentarų (0)
Įvairūs
3 dažnos klaidos atliekant kasimo darbus: kaip jų išvengti?
2024/10/23
Komentarų (0)
Įvairūs
Kiek kainuoja kelionė į Turkiją?
2024/10/22
Komentarų (1)
Įvairūs
Autentiški tailandietiški patiekalai: ką reikia žinoti prieš lankantis tailandietiškame restorane
2024/10/11
Komentarų (0)
Įvairūs
LISE CHARMEL keičia požiūrį į apatinį trikotažą: galite dėvėti ne tik kaip apatinius
2024/10/08
Komentarų (0)
Skubus pasiruošimas kelionei: ką įsidėti į lagaminą?
2024/10/29
Komentarų (0)
Kaip DVS padeda valdyti projektus ir darbų eigas?
2024/10/29
Komentarų (0)
Svarbiausi klausimai, kuriuos reikia užduoti nuomojantis salę renginiui
2024/10/25
Komentarų (0)
Stilius ir tvarumas – natūralios odos vyriškų rankinių tendencijos 2024 metais
2024/10/21
Komentarų (0)
Miegančios rožės – jų simbolika ir kodėl jos yra puikus pasirinkimas dovanai
2024/10/21
Komentarų (0)
Mažosios bendrijos steigimo kaina: išlaidų analizė
2024/10/15
Komentarų (0)
Kodėl verta turėti kieto kuro krosneles?
2024/10/08
Komentarų (0)
Kaip pasirinkti lauko šviestuvus, kurie pakeis jūsų sodo estetiką
2024/10/04
Komentarų (0)
Automobilio draudimas: kaip sutaupyti ir kokį draudimą rinktis?
2024/09/30
Komentarų (0)
Kultūra
Žiūrėti kitas naujienas
Kultūra, Naujausi
Ukmergiškio tautodailininko sėkmė konkursinėje parodoje
2024/11/01
Komentarų (0)
Kultūra
Išrinktos 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos kultūros sostinės
2024/10/29
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Performanso emocijos bei užkulisiai: ,,Idėja kilo iš asmeninės patirties“
2024/10/01
Komentarų (0)
Kultūra, Naujausi
Menininkė Mone Kielė „Tikiu, kad mūza aplanko dirbančius“
2024/10/01
Komentarų (0)
Kultūra
Trečiasis Akademinės muzikos koncertų ciklas „Prima. Studium. Pro“
2024/09/19
Komentarų (0)
Kultūra
Kviečia pamatyti naujai restauruotų klasikos filmų premjeras
2024/09/14
Komentarų (0)
Ruoškite siūlus, adatą ir kūrybiškumą – kviečiame į konkursą!
2024/10/18
Komentarų (0)
Šimtas ketvirtasis Vlado Šlaito rugsėjis
2024/10/15
Komentarų (0)
Kermošius Lyduokiuose subūrė seniūnijas
2024/10/03
Komentarų (0)
Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’24“ – ir Vilkamirgės galerija
2024/09/30
Komentarų (0)
Ukmergėje – šiuolaikinio cirko spektaklis
2024/09/23
Komentarų (0)
Kviečia ne tik žiūrėti, bet ir patirti
2024/09/22
Komentarų (0)
Ukmergės kultūros centras – tarptautinėje šokio mugėje
2024/09/14
Komentarų (0)
Dalyvavo Juodkrantės folkloro festivalyje
2024/09/12
Komentarų (0)
Švenčiant Antano Smetonos jubiliejų, pagerbti ir Nepriklausomybės Akto signatarai
2024/08/15
Komentarų (0)