Šimtametei gyventi padeda nuolatinis judėjimas, geras nusiteikimas ir šviesios mintys

Kovo 29-oji – ypatinga Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijos Meilūnų kaime gyvenančiai Juzei Talalienei. Tą dieną moteriai sukako 100 metų. Šia proga šv. Velykų išvakarėse į restoraną „Vilkmergė“ pasveikinti jubiliatės susirinko didžiulis būrys svečių.

Tarp sveikintojų buvo ir rajono savivaldybės meras Darius Varnas, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė, Siesikų seniūnijos seniūnė Rūta Žižienė. Savivaldybės atstovai garbingo amžiaus sulaukusiai J. Talalienei palinkėjo sveikatos, dar daug gražių dienų ir artimųjų meilės.

Kaip „Gimtajai žemei“ papasakojo Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zimblienė, įspūdingos šventės proga meras D. Varnas ilgaamžei įteikė gėlių, sveikinimo raštą, vienkartinę daugiau nei 400 eurų išmoką ir dovaną – šiltą antklodę.

Jubiliatė džiaugėsi sulaukusi tiek dėmesio ir dėkojo visiems už sveikinimus.

„Nereikia man tiek metų, negalvoju, kad tiek daug jų turiu. Net „nepatrikau“, kaip šimtmetis atėjo. Matyt, gerame laike gimiau, kad tokio amžiaus sulaukiau. Mūsų giminėje šimtamečių nebuvo. Džiaugiuosi, jog dar nesu „sukežusi“ kaip mano kai kurios pažįstamos 80-metės, kad sveikatos dar turiu ir galiu gyventi viena. Svarbiausia yra judėti. Pečių pasikūrenu, per kiemą su lazda einu ir tvarką visur mėgstu palaikyti“, – šypsodamasi kalbėjo senolė.

Lygiai prieš šimtą metų ponia Juzė gimė Ukmergės rajone, Mikolinos ir Alekso Sadauskų šeimoje, baigė keturias mokyklos klases. Visą gyvenimą ji daug ir sunkiai dirbo. Būdama 21-erių ištekėjo už keleriais metais vyresnio, dvi dukras auginančio našlio Edvardo Talalo. Su juo moteris susilaukė sūnų Henriko, Edmundo ir Edvardo bei dukros Zenės. Henriko ir Zenės jau nėra tarp gyvųjų. Palaidojo J. Talalienė ir savo sutuoktinį, kuris mirė būdamas 80 metų.

J. Talalienė bandė suskaičiuoti visus anūkus ir proanūkius, bet… pametė skaičių. Sakė, kad jų turinti daug: „Jie ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Italijoje gyvena.“

Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, J. Talalienė ilgai šypsojosi ir galvojo: „Viską valgiau ir tebevalgau. Ir lašinukų neatsisakau. Ožką turėjau, tad daug metų jos pieną gėriau. Jau kuris laikas atsisakau vakarienės, o pusryčiams mėgstu avižų košę. Per televizorių dažniausiai žiūriu tik šv. Mišias, nes į bažnyčią jau nebenueinu.

Manau, kad šiais visuotinio nerimo laikais reikia kuo mažiau nerimauti – neklausyti blogų žinių, negalvoti blogai, nekalbėti apie ką nors blogai. Gyventi man padeda nuolatinis judėjimas, geras nusiteikimas ir šviesios mintys.“

D. Zimblienė informavo, kad J. Talalienė – trečioji šiais metais 100 metų sulaukusi ukmergiškė. Dvi šimtametės su garbinga sukaktimi buvo pasveikintos sausio 21 ir 22 dienomis.

„G. ž.“ inform.

D. ZIMBLIENĖS nuotrauka