Tai turime žinoti…

Kovo 12-ąją Ukmergėje paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, taip pat atsisveikinta su kone mėnesį viešėjusia paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“. Dabar ji džiugins vilniečius – bus eksponuojama Vilniaus Rotušėje. Be to, popietė buvo skirta 130-osioms Vilniaus Universiteto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės gimimo metinėms paminėti.

„Tai pirmas kartas Ukmergėje, kai viešai girdėjome istorijas tų, kurie nepabijojo ir išdrįso gelbėti Ukmergės žydus. Žydų gelbėtojų nėra daug, jų istorijos fragmentiškos, tačiau turime žinoti vardus tų, kurie yra pripažinti pasauliniu lygmeniu – apdovanoti Pasaulio tautų teisuolių statusu. Manau, kad juos atminti reikėtų ne tik vyresniajai kartai, tačiau apie juos sužinoti privalu ir jaunesniems, kurie apie tai galbūt išgirs tik pirmą kartą. Gera organizuoti susibūrimą Ukmergėje, savo gimtame mieste, kuriame, kuomet aš augau, šių istorijų negirdėjau“, – dalinosi renginio sumanytoja, žydų kultūros paveldo edukatorė Jurga Jackevičiūtė ir už bendradarbiavimą, suteiktas patalpas dėkojo kolegoms iš Ukmergės kraštotyros muziejaus.

Renginio sumanytoja J. Jackevičiūtė.

Renginys vyko pastate, kuris savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1898 metų, kai buvo pastatytas kaip pradinė mokykla, o ją mecenavo iš Ukmergės kilęs Chaimas Frenkelis. Todėl labai simboliška, kad čia ir toliau vyksta edukacinio pobūdžio renginiai, o šis subūrė miesto švietimo įstaigos vadovus, savivaldybės administracijos atstovus, kraštotyrininkus.

Popietę pradėjo ir sveikinimo žodį tarė rajono meras Darius Varnas. Vlado Šlaito bibliotekos direktorė dr. Sigita Astikienė pasisakyme akcentavo O. Šimaitės moralines vertybes ir drąsą sumaniai gelbstint gyvybes. Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas.

Parodos apie teisuolius rengėjas architektas Tauras Budzys neatsisakė pasidalinti mintimis apie savo asmeninę iniciatyvą vienodu ženklu pažymėti garbių asmenų kapavietes. Šios iniciatyvos jis ėmėsi niekieno neraginamas, vedinas savo pajautimo, aukodamas laisvą laiką ir medžiagas.

„O kodėl tai svarbu Ukmergei? Todėl, kad iki šiol mes nekalbėjome apie tai, kad savo rajone turime palaidotų pasauliniu lygiu pripažintų asmenų…“ – sakė J. Jackevičiūtė.

Pranešimą apie vieną pirmųjų Lietuvoje pripažintų Pasaulio tautų teisuolių – O. Šimaitę ir jos rankraštinį palikimą pristatė Vilniaus Universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Evelina Padrėzaitė. Jai klausytojai dėkingi ir už gražų akcentą – rastą sąsają tarp O. Šimaitės ir Ukmergės.

Mintimis apie gelbėtoją taip pat dalinosi publicistas, knygos „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai” autorius Rimantas Stankevičius.

Apie ukmergiškius Pasaulio tautų teisuolius ir dar tokio statuso nesulaukusius Ukmergės žydų gelbėtojus bei jų likimus pasakojo Ukmergės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkas Vladas Kovarskas.

Jautriu pasakojimu apie savo giminių likimus pasidalino Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos vadovas Daumantas Levas Todesas.

Buvo įdomu išgirsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešojo valdymo grupės patarėjos Dianos Varnaitės pamąstymus apie žydų gelbėtojų įamžinimą ir galimas atminimo formas.

Galima drąsiai teigti, kad Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Kėdainių savivaldybė buvo viena pirmųjų, kuri ryžtingai ėmėsi tvarkyti nekilnojamąjį žydų kultūros paveldą, taip pat galvoti apie edukacinę kryptį pristatant Kėdainius kaip daugiakonfesį miestą. Kėdainiuose taip pat yra atminimo ženklai žydų gelbėtojams. Istorikas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pasidalino patirtimi, iš kur kyla šios iniciatyvos, apie nueitą kelią ir iškilusius iššūkius.