Dauguma ukmergiškių balsavo už Gitaną Nausėdą

Loreta EŽERSKYTĖ

Sekmadienį, gegužės 12-ąją, šalis aštuntą kartą rinko Lietuvos Respublikos prezidentą. Šiuose rinkimuose dalyvavo aštuoni kandidatai. Paskelbus išankstinius balsavimo rezultatus paaiškėjo, jog pirmame balsavimo ture nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, todėl vyks pakartotinis balsavimas. Gegužės 26 dieną jame dalyvaus du didžiausio rinkėjų palankumo sulaukę kandidatai – dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė.

Pirmame rinkimų ture už G. Nausėdą balsavo 52,33 proc. Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjų. Antra likusi I. Šimonytė sulaukė 14,09 proc. rinkėjų palaikymo.

Šie abu politikai dalyvavo ir 2019-iais vykusiuose Prezidento rinkimuose. Tuomet G. Nausėdai savo balsą atidavė 29,79 proc. rinkimų pirmame balsavimo ture dalyvavusių ukmergiškių, I. Šimonytę šalies vadove norėjo matyti 28,57 proc. rinkėjų.

 

Biuletenyje – aštuoni kandidatai

Šiemet šalies prezidento rinkimuose dalyvavo 8 kandidatai. Tai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasiūlytas 45-erių Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos iškeltas 44 metų Andrius Mazuronis, save išsikėlęs 59-erių G. Nausėda, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų iškelta 49 metų I. Šimonytė, save išsikėlę 67-erių Eduardas Vaitkus ir 48-erių Ignas Vėgėlė, Laisvės partijos kandidatas 50-metis Dainius Žalimas bei taip pat pats išsikėlęs 41-erių Remigijus Žemaitaitis.

Prezidento rinkimuose G. Nausėda ir I. Šimonytė dalyvavo antrą kartą, kiti kandidatai šio posto siekė pirmąkart.

Laimėtojas paaiškės po dviejų savaičių

Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas nustato, kad išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Taip pat įstatymas reglamentuoja, jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, teisės aktų nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos prezidentus, surinkęs daugiau balsų.

Kartu vyko ir referendumas

Sekmadienį Lietuva rinkimuose ne tik balsavo už prezidentą, bet ir dalyvavo referendume dėl pilietybės išsaugojimo – sprendė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Kiekvienas rinkėjas turėjo teisę imti du balsavimo biuletenius ar tik vieną.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Išankstiniai rinkimų duomenys rodo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyko, tačiau nepakako pasisakiusių „už“.  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, referendume dėl dvigubos pilietybės dalyvavo 1 418 683 arba 59,07 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Pilietybės išsaugojimui pritarė 1 031 941 (74,25 proc.).

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 401 807 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 200 904 rinkėjų balsus.

Išsiskyrė trys kandidatai

Ukmergės rajono gyventojai balsavo 25 rinkimų apylinkėse. Visose daugiausia balsų pelnė G. Nausėda. Daugiau nei pusė balsavusiųjų savo balsą už dabartinį prezidentą atidavė dvidešimtyje apylinkių. G. Nausėda didžiausio palankumo sulaukė Lyduokių (62,33 proc.), Žemaitkiemio (62,06 proc.), Siesikų (57,58 proc.) apylinkėse.

Aštuoniolikoje apylinkių antra buvo  I. Šimonytė, šešiose – I. Vėgėlė, vienoje – R. Žemaitaitis. 

Antro turo prireikė ne visada

Atkurtoje Lietuvos Respublikoje (nuo 1990 m.) iki šiol yra įvykę septyneri Prezidento rinkimai: 1993, 1997, 2002, 2004, 2009, 2014 ir 2019 metais. Rinkėjai balsuoti ėjo dvylika kartų, nes 1997, 2002, 2004, 2014 ir 2019 metais prireikė antrojo rinkimų turo.

Iki šiol didžiausio rinkėjų palaikymo buvo sulaukusi dabartinė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už ją 2009 metų rinkimuose balsavo 68,21 proc. rinkėjų,  antroje vietoje liko 1993 m. rinkimus laimėjęs Algirdas Mykolas Brazauskas – jį tąkart palaikė 60,1 proc. rinkėjų. Tačiau žvelgiant į rinkėjų nuomonės išraišką skaičiais, didžiausios paramos yra sulaukęs A. M. Brazauskas, už jį 1993-iais balsavo 1 211 070 rinkimų teisę turėjusių piliečių. Antroje vietoje lieka Valdas Adamkus, už kurį 1997 metais balsavo 968 031 rinkėjas, trečia – D. Grybauskaitė, 2009 m. rinkimuose gavusi 950 407 balsus. 

Prezidentą išrinko iš karto

Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę pirmą kartą šalies prezidentas buvo renkamas 1993 metų vasario 14 dieną. 1992 m. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuria buvo atkurta Prezidento institucija. 1992 m. Seimo rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis A. M. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir tą pačią dieną (1992 m. spalio 25 d.), vadovaujantis Konstitucija, pradėjo laikinai, iki Prezidento rinkimų, eiti prezidento pareigas. 

Pirmuosiuose Prezidento rinkimuose atkurtoje Lietuvos Respublikoje kandidatais buvo iškelti A. M. Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Rinkimuose dalyvavo 2 012 420 gyventojų (78,6 proc.) rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pagal miestų ir rajonų rinkimų komisijų protokolus A. M. Brazauskas surinko 1 211 070 balsų (60,1 proc. nuo visų dalyvavusiųjų), S. Lozoraitis – 767 437 balsų (38,1 proc.). Rinkimus laimėjęs A. M. Brazauskas buvo inauguruotas 1993 m. vasario 25 d.

1997 metų gruodžio 21 dieną vykusiuose rinkimuose rinkėjai turėjo galimybę šalies vadovą rinktis iš septynių kandidatų. Svarbiausio šalyje posto siekė V. Adamkus, Artūras Paulauskas, Vytautas Landsbergis, V. P. Andriukaitis, Kazys Bobelis, Rolandas Pavilionis ir Rimantas Smetona. Po pirmo balsavimo turo daugiausia balsų surinko A. Paulauskas (44,73 proc.) ir V. Adamkus (27,56 proc.). Pakartotiniame balsavime didesnė sėkmė lydėjo V. Adamkų. Gavęs 49,96 proc. balsų jis aplenkė A. Paulauską (49,22 proc.) ir buvo paskelbtas prezidentu.

2002 metų gruodžio 22 dieną vykę Prezidento rinkimai į istoriją įeis kaip išsiskyrę kandidatų gausa. Valdyti šalį siekė  septyniolika kandidatų – tuometinis prezidentas V. Adamkus, Rolandas Paksas, A. Paulauskas, Vytautas Šerėnas, V. P. Andriukaitis, Kazimira Danutė Prunskienė, Juozas Edvardas Petraitis, Eugenijus Gentvilas, Julius Veselka, Algimantas Matulevičius, K. Bobelis, Vytautas Antanas Matulevičius, Kęstutis Glaveckas, Vytautas Šustauskas, Vytautas Bernatonis, Algirdas Pilvelis ir Rimantas Jonas Dagys. Pirmame ture daugiausia rinkėjų balsų gavo tuometis šalies vadovas V. Adamkus (35,06 proc.) ir R. Paksas (19,4 proc.). Antras rinkimų turas sėkmingesnis buvo pastarajam politikui – už R. Paksą balsavo 54,15 proc. rinkėjų, jis išrinktas prezidentu. Tačiau jo karjera aukščiausiame politiko poste nesusiklostė. Po apkaltos proceso 2004 m. balandžio 6 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Pagal įstatymą eiti prezidento pareigas buvo pavesta tuomečiam Seimo pirmininkui A. Paulauskui, paskelbti nauji Prezidento rinkimai.

2004 metų birželio 13 dieną vykusiuose rinkimuose dalyvavo penki kandidatai – V. Adamkus, K. D. Prunskienė, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė ir Česlovas Juršėnas. Pirmas balsavimo turas laimėtojo neišaiškino. 30,2 proc. balsų gavęs V. Adamkus ir K. D. Prunskienė (20,6 proc.) varžėsi antrame ture. Po dviejų savaičių vykusiame pakartotiniame balsavime prezidentu Lietuva ant-rą kartą išrinko V. Adamkų (51,9 proc. balsų).

Laimėjo dvejuose rinkimuose

Taip pat iš pirmo karto šalies vadovas buvo išrinktas 2009 metų gegužės 17 dieną vykusiuose rinkimuose. Tuomet tapti prezidentu pretendavo Algirdas Butkevičius, D. Grybauskaitė, V. Mazuronis, V. Tomaševski, K. D. Prunskienė, Loreta Graužinienė ir Česlovas Jezerskas. Balsuoti atėjo 51,76 proc. rinkėjų. 68,21 proc. jų savo balsus atidavė už iš Briuselio į Lietuvą grįžusią kandidatę – tuometinę Europos Sąjungos komisarę, atsakingą už finansinį programavimą ir biudžetą D. Grybauskaitę. Tokiu būdu politikė iš karto buvo paskelbta rinkimų laimėtoja. Antroje vietoje likęs A. Butkevičius gavo 11,68 proc. balsų.

D. Grybauskaitė svarbiausią postą laimėjo ir po penkerių metų – 2014 m. gegužės 11-ąją vykusiuose rinkimuose. Tačiau šįkart pergalei pasiekti prireikė dviejų balsavimo turų. Šiuose rinkimuose vadovauti šaliai siekė septyni kandidatai – D. Grybauskaitė, Zigmantas Balčytis, A. Paulauskas, N. Puteikis, V. Tomaševski, Artūras Zuokas ir Bronis Ropė. Į antrą turą pateko D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis. Gavusi 701 999 arba 57,9 proc. rinkėjų pasitikėjimą, D. Grybauskaitė prezidento poste liko antrą kadenciją.

Į aukščiausią postą pretendavo aštuoni kandidatai

2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose rinkimuose šalies vadovo sosto siekė aštuoni kandidatai – socialdemokratas eurokomisaras V. P. Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis ir I. Šimonytė, pats save išsikėlęs ekonomistas G. Nausėda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemar Tomaševski.

Už jokiai politinei jėgai neatstovaujantį G. Nausėdą antrame rinkimų ture balsavo 876 749 arba beveik 66 proc. rinkėjų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltą I. Šimonytę šalies vadovo poste norėjo matyti perpus mažiau – 437 399 arba 32,9 proc. į rinkimus atėjusių šalies piliečių. Iš viso šalyje teisę rinkti prezidentą turėjo 2 mln. 491 tūkst. gyventojų.