Į Šventąją vėl išleisti pažymėti eršketai

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žuvivaisininkai, tęsdami aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo ir gausinimo Lietuvos upėse darbus, į Šventąją Ukmergės mieste ir Nerį Vilniaus rajone paleido tūkstantį šių žuvų metinukų. Išleisti eršketai pažymėti išoriniais žymekliais – tai padės stebėti jų kelionę į Baltijos jūrą. Atlantiniai arba Baltijos eršketai, kurių mokslinis pavadinimas yra aštriašnipiai, į Šventąją pirmą kartą išleisti 2011 metais.

Kaip „Gimtajai žemei“ papasakojo Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys, į Šventąją Ukmergėje, tradiciškai prie tilto, šiemet išleista 500 vnt., 400 kg aštriašnipių eršketų metinukų. Eršketukai atvežti iš Žuvininkystės tarnybos Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje, kur ir buvo paauginti ir kruopščiai prižiūrimi. Žuvų lervučių Žuvininkystės tarnybai praėjusiais metais dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, su kuriuo Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai palaiko glaudžius ryšius.

Visos šiemet į laisvę išleistos žuvys buvo pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis numeris ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

„Ankstesnių tyrimų su išleistais į Šventąją ir Nerį eršketukais metu buvo gauta informacija, kad jų kelionė iki Kuršių marių truko labai nevienodai – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Greičiausiai tai susiję su pašarų baze upėse. Apie migraciją į jūrą duomenų neturime, gaunami tik atskiri pranešimai iš žvejų Baltijos jūroje. Tačiau kolegos žuvininkai iš Vokietijos, pas save atlikę migracijos tyrimus nustatė, kad Baltijos jūrą iš upių ir įlankų eršketai pilnai pasiekia per ketverius metus, iki tol trumpai įplaukdami į jūrą ir vėl grįždami į gėlus vandenis, taip pratindamiesi prie sūresnio vandens ir maisto,“ – pasakojo Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas.

Pasak V. Gečio, aštriašnipiai eršketai natūraliuose vandenyse, jūrose galutinai subręsta negreitai: „Nors nuo įžuvinimo pradžios praėjo 18–20 metų, dar nėra jokių duomenų nei iš Vokietijos, nei iš Lenkijos žuvininkų, kad tos žuvys jau grįžta nerštui į upes, į kurias ir buvo kadaise išleistos jauniklių amžiuje. Neturime duomenų ir mes. Dar teks palaukti…“

Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjo teigimu, į Šventąją kasmet išleisti eršketų jauniklius mokslininkai rekomendavo ne šiaip sau.

„Tai švariausia istorinė upė, kurioje kadaise šios žuvys ir neršdavo. Beje, remiantis mokslininkų atliktais darbais – rekomendacijomis, į Šventąją kasmet išleidžiami ir sparčiai Lietuvos upėse nykstantys skersnukių jaunikliai. Jeigu pavyks šiemet įsigyti eršketų lervučių, tai paauginti šių žuvų jaunikliai – vasarinukai (šiųmetukai) dar šį rudenį, kaip ir kasmet, kaip ir numatyta paruoštoje programoje, bus išleidžiami į Šventosios ir Neries upes,“ – teigė mokslininkas.

Eršketų atkūrimu Baltijos jūroje jau ne vienerius metus rūpinamasi tarptautiniu mastu. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba. Buvo sudaryta Helsinkio Komisijos patariamoji darbo grupė, kuri 2019 m. patvirtino Baltijos aštriašnipių eršketų apsaugos ir atkūrimo planą. Juo vadovaujantis rengiami visų įsitraukusių šalių vandens telkinių įžuvinimo aštriašnipiais eršketais planai.

Šiemet pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 19 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Eršketai – vieni seniausių planetos gyvūnų. Aštriašnipiai eršketai gyveno Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos upėse, įtekančiose į Baltijos jūrą. Lietuvoje ši žuvis dažniausiai buvo aptinkama Nemuno baseino upėse – Neryje, Merkyje, Šventojoje.

Kaip teigė V. Gečys, aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių, įrašytų ne tik į Lietuvos, bet ir į Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, kitų šalių saugomų rūšių sąrašą. Dar praėjusiame amžiuje šios žuvys buvo svarbus žvejybos objektas. Tarpukario Lietuvoje buvo sužvejojami 200–300 kilogramų sveriantys eršketai. Karališkomis vadinamų šių žuvų mėsa bei juodieji ikrai ypač buvo vertinami gurmanų. Paskutinis aštriašnipis eršketas Baltijos jūroje sugautas 1975-iais ties Palanga.

Pasak vedėjo, šios žuvys išnyko apie 1955 metus daugiausia dėl žmonių kaltės. Taip pat prie išnykimo prisidėjo nekontroliuojama verslinė žūklė, užtvankų statybos ant upių, kuriose vykdavo nerštas, vandens kokybės pablogėjimas, nerštaviečių sunaikinimas.

Žuvininkystės tarnybos nuotrauka