Jubiliejų mininti Ukmergės duona džiaugiasi ir nerimauja

Nijolė ČEPULIONYTĖ

Duona lietuvių gyvenime visuomet buvo ypatingi svarbi. Daugeliui ji – ne tik maistas, bet ir gimtąsias tradicijas primenantis simbolis. Metams bėgant keitėsi žmonių papročiai, tikėjimai, o duonos kepimo būdai, receptūra per šimtmečius mažai kuo pakito. Iki šių dienų tautiečių labiausiai yra vertinama juoda ruginė, be priemaišų ar cukraus duona. Būtent tokiais kepiniais, papildytais rankų ir širdies šiluma, gali pasigirti 60-metį šiais metais mininti UAB „Ukmergės duona“. Apie puoselėjamas tradicijas, pasiekimus bei šio meto iššūkius kalbėjomės su įmonės direktore Eurika MASELSKIENE, technologe Vilma PAVILAVIČIENE ir gamybos vadove Laima MILTIENIENE.

 

Vienintelė „Lietkopsąjungos“ sistemoje

Pasak Ukmergės kepyklos direktorės E. Maselskienės, duona – vienas seniausių ir vertingiausių žmonių maisto produktų. Todėl kepti ją – labai garbingas, atsakingas ir reikšmingas darbas.

Savo veiklą duonos kepykla Ukmergėje pradėjo 1962 metų vasarą. UAB „Ukmergės duona“ iki šiol priklauso rajono Vartotojų kooperatyvui.

„Nepaisant per šiuos dešimt- mečius vykusių permainų, mūsų kepykla liko vienintelė Lietuvos kooperatyvų sąjungos „Lietkoopsąjunga“ sistemoje, – kalbėjo direktorė. – Dėl to labiausiai turime dėkoti Ukmergės vartotojų kooperatyvo valdybos pirmininkei Angelei Andrikonienei, kurios pastangų dėka Ukmergės kepykla dirba iki šiol. Duonos gamyba – sudėtingas, nuolat kintantis procesas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių ir aplinkybių, susiduriantis su didžiule konkurencine aplinka ir gana aukštomis gamybos sąnaudomis, ypač jei procese yra daug neautomatizuoto rankų darbo. Būtent dėl to visos duonos kepyklos, priklausiusios „Lietkoopsąjungai“, ir buvo uždarytos. Ne kartą per tuos metus sulaukta siūlymų stabdyti ir mūsų kepyklos veiklą, tačiau pirmininkei A. Andrikonienei pasisekdavo įtikinti, kad įmonė turi gyvuoti.“

Rajono Vartotojų kooperatyvo pirmininkės pastangos išties pasiteisino, o Ukmergės kepyklos gaminiai, ypač nuo 1999 metų kepama juoda „Ukmergės duona“, tapo ne tik įmonės, bet ir viso rajono savotiška vizitine kortele. Neretas į Ukmergę atvykęs žmogus pasako: „Tai miestas, kvepiantis duona“.

Natūralios žaliavos, unikalūs receptai

Su miesto pavadinimu siejama „Ukmergės duona“ tapo žinoma ir populiari Lietuvoje, ji parduodama vartotojų kooperatyvo sistemos parduotuvėse ir prekybos tinkluose.

E. Maselskienės nuomone, Ukmergės kepyklos išskirtinumas tas, kad čia puoselėjamos aukštaitiškos autentiškos duonos kepimo tradicijos, naudojami unikalūs gaminių receptai.

„Šiuo metu šalyje jau praktiškai nebėra kepyklų, kepančių duoną su ilgu, daugiau nei 24 valandas brandinamu natūraliu raugu“, – apie gamybos technologiją pasakojo direktorė. Ir pasidžiaugė, kad net 10 UAB „Ukmergės duona“ gaminių yra įvertinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Metų gaminys“ aukso medaliais, o dviem gaminiams suteiktas Tautinio paveldo sertifikatas.

Kepyklos technologė V. Pavilavičienė pridūrė, jog dauguma vartotojų UAB „Ukmergės duona“ produkciją renkasi todėl, kad gamyboje naudojamos išskirtinai natūralios žaliavos, be maistinių priedų, dažiklių ar konservantų: „Mes duoną kepame kaip senovėje, didžiąją dalį duonos gaminių sudaro plikyta produkcija.“

Pasak technologės, natūraliam brandinimo, rauginimo procesui galima pritaikyti formulę 7/24, nes jis trunka 7 dienas po 24 valandų. „Mūsų duona – absoliučiai gyvas organizmas ir su ja reikia atitinkamai elgtis, – kepimo ypatumais dalijosi pašnekovė. – Nuo pat pradžios, kai į katilą supilami miltai, kiti produktai, kol rūgsta raugas, kyla tešla, su ja draugaujama, kalbamasi. Kadangi duona gaminama nenaudojant jokių pelijimą stabdančių cheminių priedų, ją reikėtų laikyti sausoje, vėsioje, vėdinamoje vietoje. Dar vienas svarbus dalykas – gamyboje vyrauja rankų darbas. Rankomis formuojamas kiekvienas kepaliukas, jis dedamas į skardeles. Žodžiu, į kiekvieną kepalėlį pridedame ir savo teigiamos energijos…“

Kolegėms antrinusi gamybos vadovė L. Miltienienė sakė, jog daugelis įmonių sprendžia, kaip sumažinti sąnaudas, kaip atsisakyti rankų darbo, jį automatizuoti: „Nors pagal mūsų technologiją to padaryti beveik neįmanoma, ir mes bandėme kai kuriuos etapus automatizuoti. Pavyzdžiui, tešlą dalinome ne rankomis, o naudodami specialų dalytuvą. Bet supratome, kad duonos skonis tapo šiek tiek kitoks. Įsitikinome, jog norint užtikrinti gerą kokybę, reikalingos rankos. Taip gaminame jau laiko patikrintas, pirkėjų įvertintas minėtas „Ukmergės duoną“, „Vilkmergės duoną“, kitą produkciją…“

Technologė V. Pavilavičienė (kairėje) ir gamybos vadovė L. Miltienienė pasakojo, kaip kepama ukmergietiška duona.

L. Miltienienės teigimu, kepant duoną, jos, kaip kūdikio, negalima palikti be priežiūros. Minkytoja budi ištisą parą ir pamaišyti tešlos eina net naktį. Anot gamybos vadovės, šiuo metu mažai kas taip dirba, nebent nedidelės naminę duoną kepančios kepyklėlės. Didžiosios jau seniai sutrumpino šį procesą ir taip „nežaidžia“.

Kasmet pasiūlo naujų produktų

Kepyklos asortimente yra ir apie 50-40 įvairių konditerijos gaminių. Pastaraisiais metais ypač populiarūs ir vartotojų paklausą turi plikyti pyragaičiai su kremais, rageliai su varške, įvairių rūšių keksiukai su šokolado gabaliukais, džiovintais vaisiais, razinomis. Pozicijų taip pat neužleidžia ir rankų darbo, pagal specialią technologiją kepami meduoliniai baravykai.

Kadangi vartotojų skoniai, poreikiai keičiasi, UAB „Ukmergės duona“ kasmet pasiūlo 5-6 naujus produktus. Vienas jų, pasak direktorės E. Maselskienės, džiovinta duonelė, kuri pagardinama spanguolėmis, razinomis, saulėgrąžomis. „Ši kategorija įsitvirtino rinkoje, duonelė mėgiama, ją valgyti sveika“, – pridūrė pašnekovė, akcentuodama, jog įmonė orientuojasi ne į pigiausią, o į kokybišką, sveiką produkciją.

„Ukmergės duonos“ gaminiai plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, tradicinė juoda duona, džiovinta duonelė su spanguolėmis ar unikalieji meduoliniai baravykai, kaip lietuviškumo simbolis, dažnai teikiami miesto svečiams, vežami artimiesiems ar darbo partneriams į užsienį. Tai – puikus įmonės darbo įvertinimas. Beje, jau šį savaitgalį, Ukmergės rajono savivaldybės užsakymu, kepyklos paruošta džiovintos duonelės siunta – 40 dėžučių po 2 kg, išvežama Ukrainos kovotojams.

Pavadinimuose – Ukmergės vardas

UAB „Ukmergės duona“ didžiuojasi ir visuomet pabrėžia, jog yra įsikūrusi viename seniausių, gražiausių Lietuvos miestų, su unikalia istorija. Tai atsispindi gaminių pavadinimuose, atributikoje. Visoje šalyje yra žinoma ne tik „Ukmergės duona“, bet ir kiti pavadinimai – „Ukmergės grūdėtoji duona“, „Vilkmergės duona“. O pagal naujas technologijas pagaminta džiovinta duonelė su spanguolėmis yra pakuojama į specialią, sąsajų su miesto įkūrimo legenda turinčią dėžutę.

„Iki Pirmojo pasaulinio karo miestas oficialiai vadinosi Vilkmerge. Todėl naujos pakuotės dizaino stilistikoje atsispindi Ukmergės atsiradimo legenda. Medžio raižinio piešinys sukurtas, siekiant pabrėžti miesto bei 60 metų gyvuojančios kepyklos tradicijas, derančias su šiuolaikiškumu. Specialiojoje dovanų dėžutėje, kuri keliauja ne tik per Lietuvą, bet ir į užsienį, įrašyta ir visa Ukmergės legenda“, – pasakodama džiaugėsi direktorė.

Taip pat ji prisiminė apie praėjusiais metais iš rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus sulauktą užklausą, ar galėtų „Ukmergės duona“ iškepti vaikams ką nors skanaus ir susijusio su mūsų miestu, jo simbolika: „Taip kilo mintis pagaminti meduolinius balandžius. Juk balandis – Ukmergės miesto, laisvės, taikos simbolis. Specialiai šiems kepiniams metalines skardeles teko atsisiųsti net iš Prancūzijos.“

Asortimentas pritaikytas ir vaikų maitinimui

„Dar vienas UAB „Ukmergės duona“ išskirtinumas – mes nešame ir sveikos mitybos žinią, – pokalbį tęsė technologė V. Pavilavičienė. – Turime vaikų maitinimui skirtą asortimentą. Jame mažiau cukraus, daug skaidulinių medžiagų, visos duonos su grūdais, daugiagrūdėje yra nemažai saulėgrąžų. Taip pat kepame pilno grūdo bandeles, batonus, duoną. Šia produkcija aprūpiname miesto lopšelius-darželius, tiekimo sutartis esame sudarę ir su kitų rajonų ikimokyklinėmis įstaigomis. Dalis produkcijos keliauja ir į parduotuves.“

Technologė atviravo, kad kepykloms gaminti tokį asortimentą, kurio kiekiai nėra dideli, neapsimoka. Tačiau UAB „Ukmergės duona“ kartais nusižengia įprastoms verslo taisyklėms.

Laikmetis diktuoja naujus iššūkius

Kepyklos direktorė E. Maselskienė užsiminė ir apie įmonės patiriamus sunkumus. Pasak vadovės, prasidėjusi koronavisuso pandemija turėjo įtakos apyvartos kritimui.

Nuslūgus epidemijai, įmonė susidūrė su kitais išbandymais. „Pandeminis laikotarpis pakoregavo ir žaliavų kainas, ir energetinius resursus, logistikos grandines. O dabar susidiriame su naujais iššūkiais. Jungtinės Tautos įspėjo, kad jau dabar rekordinės pasaulinės kainos gali šoktelėti dar 22 procentais, nes karas Ukrainoje dusina prekybą ir smukdo būsimą derlių“, – neramiomis mintimis dėl ateities dalinosi įmonės vadovė.

Jos teigimu, Ukraina laikoma Europos aruodu, nes šioje šalyje auginama labai daug grūdų, kuriuos perka gausybė valstybių. Šiuo metu, kaip pasakojo E. Maselskienė, pernykščio derliaus kviečių kainos Paryžiaus biržoje jau viršijo 400 eurų už toną, nors pernai liepą tesiekė 184 eurus.

„Tiekėjai su mumis net nepasirašo sutarčių, nes kaina biržoje gali pasikeisti du kartus per dieną, – situaciją komentavo pašnekovė. – Dabar niekas nedrįsta prognozuoti, kiek užsitęs karas, neaišku, ar pasaulis nesusidurs su badu. Miltai duonos gamyboje – pagrindinė žaliava, bet neaišku, ar jų užteks, todėl apie kainą jau net nekalbama. Be to, kyla trąšų, logistikos grandinių įkainiai, mažėja žmoniškųjų išteklių.“

Duonos gamyboje, be kita ko, naudojamas aliejus, kurio kainos taip pat išaugo dvigubai. Rinkoje gali nelikti net saulėgrąžų…

„Tiekėjai sako, jog taip bus ir toliau. Bet kaip mums į tai reaguoti? – apie susidariusią padėtį su nerimu kalbėjo E. Maselskienė. – Su prekybos tinklais esame pasirašę sutartis ir neturime galimybės taip greitai kelti kainų. Be to, mažėja apyvarta, žmonės stengiasi taupyti, mažiau pirkti. Tos pasaulinės krizės „iškastos duobės“, kurias tenka amortizuoti mums, gamybininkams, – labai sudėtingos. Negalime, o ir nenorime atleidinėti darbuotojų, nes kepant duoną reikalingos žmonių rankos. Juolab kad jie sąžiningai dirba sunkų, fizinį darbą…“

Pasak gamybos vadovės L. Miltienienės, tarp kepyklos darbuotojų yra po 15-20 metų čia triūsiančių žmonių: „Tai mūsų branduolys, pasididžiavimas. Gera girdėti žmones sakant, jog nepaisant sunkesnių, lengvesnių etapų, jiems patinka kepti duoną…“

Planuose – ir eksporto plėtra

Nepaisant laikmečio diktuojamų sunkumų, UAB „Ukmergės duona“ nenuleidžia rankų, nuolat atnaujina asortimentą, ieško naujų rinkų. Jau dveji metai kepyklos produkcija keliauja į Skandinaviją, yra projektų eksportą plėsti ir į kitas šalis.

„Tikimės, kad mūsų kepyklos gaminius pamėgę vartotojai liks ištikimi, neiškeis į pigesnius, prastesnės kokybės produktus“, – baigdamos pokalbį vylėsi pašnekovės. Ir prasitarė, jog rajono Vartotojų kooperatyvas jau svarsto apie investicijas, reikalingas įmonės atnaujinimui, šiuolaikinėms technologijoms, išlaikant senąsias duonos kepimo tradicijas.

AUTORĖS nuotraukos