ES bendro sprendimo dėl laikrodžių sukiojimo kol kas neturi

Loreta EŽERSKYTĖ

Kiekvienais metais paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje įvedamas žiemos laikas. Šiemet laikrodžius viena valanda atgal reikės pasukti spalio 31-osios naktį, 4 valandą.

Įvedus žiemos laiką, rytais švis anksčiau, bet taps ilgesni tamsūs vakarai.

Siūlyta, jog paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų paskutinį spalio sekmadienį. Deja, 2021-ieji nebus paskutiniai metai, kai laikrodžių nebereikės sukioti ir ištisus metus gyvensime vienu laiku. ES iki šiol neturi bendro sprendimo dėl laikrodžių sukiojimo, tad greičiausiai jų rodykles teks sukti ir 2022-ųjų kovą.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Agnė Kazlauskaitė „Gimtajai žemei“ teigė, jog Europos Komisija direktyvą, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas, pasiūlė dar 2018 metų rugsėjį.

„Pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant, be kita ko, į 2018 m. vasarą Europos Komisijos surengtą viešąją konsultaciją, kurioje sulaukta 4,6 mln. atsakymų (tai rekordinis ES viešosios apklausos dalyvių skaičius) ir kurioje dauguma respondentų (84 proc.) pritarė minčiai nustoti sukioti laiką“, – paaiškino A. Kazlauskaitė.

Taip pat ji sakė, kad Europos Komisijos siūloma direktyva įsigaliotų, dėl jos turi sutarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba (t. y. ES valstybių vyriausybės). Europos Parlamentas 2019 m. kovą pritarė, kad sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021 m. Dabar sprendimas dėl Europos Komisijos pasiūlymo yra ES Tarybos rankose. ES Taryba šiuo klausimu pozicijos dar nėra priėmusi.

Lietuva, viena pirmųjų ES surengusi parengiamąsias konsultacijas, ragina ES sklandžiai ir koordinuotai spręsti sezoninio laiko keitimo klausimą.

Šią savaitę susisiekimo ministras Marius Skuodis laišku kreipėsi į ES institucijas, primindamas 2018 m. Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą panaikinti sezoninį laiko keitimą ir ragindamas koordinuotai ir greitai ES mastu išspręsti šią problemą.

„Europos Komisijos pasiūlymas pateiktas jau prieš ketverius metus, tačiau Europos piliečiai ir toliau du kartus per metus privalo keisti laiką. Esu įsitikinęs, kad būtina prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau išspręsti šį klausimą bendru ES sutarimu. Daugybė studijų patvirtino neigiamą sezoninio laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai, todėl didžiausią prioritetą turime teikti Europos gyventojų gerovei ir atsisakyti neefektyvaus ir žalingo laiko keitimo“, – rašoma susisiekimo ministro M. Skuodžio laiške, adresuotame EK transporto komisarei Adinai Vălean, ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos infrastruktūros ministrui Jernejui Vrtovecui ir Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininkei Karimai Delli.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje vykusios konsultacijos su visuomene ir verslo atstovais parodė, kad nuolatinio laiko įvedimas neturės poveikio ekonomikai, jei laikas šalyje skirsis ne daugiau kaip 2 valandomis nuo Vakarų Europos šalių, ir jei laiko keitimo bus atsisakoma koordinuotai, t. y. jei ES valstybės narės sutars dėl konkrečios sezoninio laiko atsisakymo datos ir nustatys aiškias informavimo procedūras.

Šiuo metu ES Taryboje derybos dėl laiko keitimo nutraukimo yra sustojusios. Paskutinį kartą ES direktyvos pasiūlymas panaikinti sezoninį laiką buvo svarstytas 2019 metais, kai buvo nuspręsta valstybėms narėms suteikti laiko surengti vidines konsultacijas ir apklausas.

2018 m. atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, jog ES atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaikė vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.