Antano Smetonos gimnazija mini du jubiliejus

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija ką tik atšventė dvi gražias sukaktis: sukako 105 metai nuo šios ugdymo įstaigos įkūrimo ir 85-eri, kai pastatytas gimnazijos pastatas, šeimininkų dažnai vadinamas rūmais.

 

Linkėjo gyvuoti dar mažų mažiausiai 105 metų

Gimnazijos gimtadienio šventė lapkričio 10-ąją prasidėjo nuo iškilmingos vėliavos pakėlimo ceremonijos, Smetonos ir Smetonienės (mokytojai Kastytis ir Dalia) kreipimosi į gimnazijos bendruomenę. Gimnazijos himnu bei gimnazijos rūmų pastato apkabinimu moksleiviai, pedagogai ir svečiai pasveikino vieni kitus, linkėdami gimnazijai dar mažų mažiausiai 105 metų.

Po iškilmingo šventės atidarymo buvo pasitikti į iškilmes atvykę gimnazijos absolventai. Prisiminimais apie mokymąsi gimnazijoje, studijas, darbinę veiklą dalinosi Sigitas Lobė, Marius Čižiūnas, Dominykas Kupčinskas, Karolis Sakalauskas, Liudas Ališauskas, Giedrius Simonavičius, Odilija Murauskaitė, Modestas Alaunis, Simonas Kalesnykas, Asta Lukoševičienė, Simona Šalčiūnaitė, Titas Kumetaitis, Dominykas Pusvaškis, Rytis Jadzevičius, Osvaldas Bareikis, Kristina Mašalaitė.

Šventė tęsėsi prie šventinio stalo. Prie vieno stalo susėdo 400 žmonių. Nors visi viename aukšte neišsiteko, bendruomenės smetoniškos vaišės buvo gardžios, jaukios ir su daug šurmulio.

Gimnazijos gimtadienio renginyje „Už šviesos nešimą…“ 105-ojo jubiliejaus proga paskatinti ir padėkota bendruomenės nariams – gimnazistams. Už šviesos nešimą vadovaujant klasės savivaldai padėkota klasių seniūnams, mokinių tarybos nariams – už dalyvavimą gimnazijos savivaldoje. Už šviesos nešimą gimnazijos meninėje ir kultūrinėje veikloje padėkos sulaukė muzikuojantys, šokantys, dainuojantys, renginius vedantys gimnazistai. Dalyvavusiems olimpiadose ir konkursuose bei pelniusiems ne vieną prizinę vietą padėkota už šviesos nešimą akademinėje veikloje. Taip pat mokomųjų bendrovių kūrėjams – už nešamą šviesą mokomųjų bendrovių veikloje.

Renginyje Ic klasės gimnazistai bendruomenę sveikino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Vitalijos parengta kompozicija pagal K. Binkio eilėraštį „Vėjavaikis“, šokių mokytojos Linos šokėjai atliko energingą šokį, o muzikos mokytojos Jūratės ansambliečiai – dainų apie jaunystę popuri. Neabejotinai daugiausiai dėmesio sulaukė mokytojų atlikta daina.

Iš gimnazijos istorijos

Kazimiero Mačėno sudarytoje Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos istorijoje rašoma, kad 1918 m. balandžio 7 d. Ukmergėje buvo įkurta „Saulės“ gimnazija. Ją įkūrė ir išlaikė to paties pavadinimo katalikiška lietuvių švietimo draugija. Visam parengiamajam ir steigimo darbui vadovavo advokatas Boleslovas Dirmantas. 1919 m. liepos 1 d. miesto gimnazija perėjo Švietimo ministerijos žinion ir iki 1938 m. buvo vadinama Ukmergės valstybine gimnazija.

Ukmergės valstybinėje gimnazijoje pirmaisiais mokslo metais teveikė trys klasės, penktaisiais – penkios. 1919–1920 m. buvo atidaryta pirmoji paralelinė klasė. 1922–1923 m. m. gimnaziją baigė pirmoji abiturientų laida. 1939–1940 m. m. klasių skaičius išaugo iki 18, tame tarpe buvo 10 paralelinių klasių. Taigi, nuo 1918 iki 1940 metų klasių skaičius išaugo šešis kartus. Ukmergės gimnazija buvo laikoma viena stipriausių mokymo įstaigų apskrityje. Į ją stodavo vaikai iš visos apskrities – Obelių, Raguvos, Anykščių, Molėtų, Giedraičių, Gelvonų, Taujėnų, Želvos ir kitų mokyklų ir net iš dar toliau: Utenos, Vilkaviškio, Skuodo. Bendras mokinių skaičius 1919–1920 m. m. buvo 187, 1931–1932 m. m. – 437, o 1939–1940 m. m. – 635. Gimnazijai pradėjus veikti, klasės buvo mišrios (koedukacinės), nors daugumą sudarė berniukai. Nuo 1934 m. jau buvo atskiros berniukų ir mergaičių klasės bei kelios mišrios. 1919–1920 m. m. mergaitės sudarė 20 proc., o 1939–1940 m. m. – 47 proc. Be lietuvių mokėsi latvių, rusų, žydų, vokiečių, bet visi jie buvo Lietuvos piliečiai. Pagal religiją buvo katalikai, stačiatikiai, žydai, reformatai, liuteronai. Pagal 1932–1933 m. m. duomenis, mokykloje mokėsi 438 mokiniai. 251 mokinio tėvai – ūkininkai, 25 – darbininkai, 3 – nuomininkai, 1 – bedarbiai, 160 – tarnautojai, amatininkai, prekybininkai, pensininkai ir kt. 129 mokinių tėvai gyveno mieste, buvo ir tokių, kurių tėvai gyveno ne Lietuvoje (Leningrade, Argentinoje). Turtingiausi tėvai – cemento fabriko savininkas Ž. Valdemaras, geležinkelio stoties viršininkas V. Sinkevičius, pašto viršininkas J. Žilinskas, apskrities viršininkas T. Stasiūnas, hidroelektrinės ir lentpjūvės savininkas K. Deveikis. Mokslas gimnazijoje kainavo 150 litų per metus, už stojamuosius egzaminus buvo mokama atskirai.

„Gimnazija, 1918–1919 m. m. pereidama Švietimo ministerijos žinion, persikėlė į dviejų aukštų mūrinį namą Bažnyčios ir Vytauto gatvių kampe Nr. 27 (buvusi specialioji internatinė mokykla). Namas buvo statytas mokyklos reikalams, todėl jo kambariai buvo išdėstyti koridorine sistema. Buvo butai direktoriui, sargui, kambarys mokytojams, salė, rūbinė ir 10 kambarių, iš kurių 7 skirti I– IV klasėms bei fizikos, gamtos kabinetas ir gimnazijos knygynui (taip vadinta biblioteka). Gimnazijai besiplečiant, pastatas darosi ankštas ir dalis mokinių turėjo mokytis popiet. Tėvų komitetas 1924 m. išreikalavo išnuomoti didesnes patalpas, kad visi galėtų mokytis iš ryto. Bet tada nebeužteko mokytojų. Kitais metais dėl gimnazijos praplėtimo tėvai kreipėsi į Švietimo ministeriją, skųsdamiesi dėl labai netinkamų, kartais antisanitarinių mokymosi sąlygų. Darbas dviem pamainom nebuvo patogus nei mokiniams, nei mokytojams, nes trūko laiko savišvietai. Chemijos ir gamtos mokslo pratyboms pritrūko klasių. Gimnastikos salė buvo užimta gimnastikos ir karinio paruošimo pamokomis, todėl choro repeticijos joje užtrukdavo iki 22 val. Esant tokioms sąlygoms, 1932 m. birželio 9 d. gimnazijos direktorius Kazys Ambraziejus ir turtingas miesto gyventojas Kazimieras Deveikis sudarė sutartį, pagal kurią gimnazijai išnuomojama Vytauto gatvės Nr. 48 namo („meškų“ namo) 2 aukštas bei pusė pirmojo. Sutartis buvo sudaryta 3 metams, bet paskui buvo pratęsiama. Išnuomotame name įsikūrė vyresniosios klasės, gimnastikos ir vaidinimų salė, mokytojų kambarys, rūbinė, butas sargui. Mokyklos poreikiams namas nebuvo patogus, jis ne koridorinės sistemos, todėl nebuvo kur pasivaikščioti. Darbas išsklaidytoje per 2 pastatus gimnazijoje buvo nepatogus, priežiūra nepatenkinama, reguliavimas sunkus. Todėl susirūpinę tėvai 1935 m. liepos 4 d. nusiuntė Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai raštą, prašydami parūpinti lėšų Ukmergės valstybinės gimnazijos rūmų statybai. Rašte aprašyti sunkumai ir nepatogumai patiriami gimnazijos darbe. Laiške tėvų komitetas be kita ko pabrėžė, kad gerai sutvarkyta mokslo įstaiga reikalinga atlietuvinti nutautėjusiems gyventojams. Komitetas naujiems mokyklos rūmams statyti susikūrė dar 1931 m. vasario 4 d. Į jo sudėtį įėjo gimnazijos direktorius K. Ambraziejus, apskrities valdybos atstovas Čekavičius ir tėvų komiteto atstovas K. Deveikis. Komitetas kreipėsi į Švietimo ministeriją, į Ukmergės miesto ir apskrities savivaldybes, kviesdamas prisidėti prie gimnazijos rūmų statymo. Atsakydama į kreipimąsi miesto savivaldybė Vytauto ir Kapų gatvių rajone paskyrė 1,5 ha žemės sklypą be atlyginimo rūmų statybai. Gimnazija pradėta statyti 1937 m. liepos 23 d. pagal specialų architekto F. Bielinskio projektą. Statomoji mokykla turėjo būti reprezentacinė kaip Respublikos Prezidento gimtojo krašto mokykla“, – rašė K. Mačėnas.

Įspūdingiausias ir brangiausias tarpukario Ukmergės pastatas

Tarpukario spauda rašė, kad Antano Smetonos gimnazija – įspūdingiausias ir brangiausias pastatas tarpukario Ukmergėje. Nors statyti naują valstybinę gimnaziją buvo sumanyta 1935 m., tačiau dėl lėšų stokos mintį teko atidėti. Statybos prasidėjo tik 1937 m., o rūmai pašventinti 1938 m. spalio 15 d. Šiose iškilmėse dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Smetona. Nors vietos parinkimą iš dalies lėmė praktinės priežastys, susijusios su sklypų įsigijimu, tačiau naujai tiesiamoje gatvėje iškilusi gimnazija atitiko modernios mokymo įstaigos reikalavimus: ramioje ir atviroje aplinkoje apstu šviesos bei švaraus oro, pakankamai erdvės užsiėmimams lauke.

Rūmai statyti netaupant, pabrėžiant gimnazijos statusą, siekiant ilgaamžiškumo. Objektas išmūrytas iš raudonų degtų plytų, stogas dengtas raudonos spalvos Marselio tipo čerpėmis (šiuo metu jos pakeistos skarda). Fasado cokoliai ir kolonos pavidalo tarpai tarp langų – puošti granito tinku. Mokyklą kitų Lietuvos gimnazijų tarpe išskiria skulptoriaus Bernardo Bučo interjero dekoras. Vestibiulius puošia fontanėliai, bareljefai (vienas iš jų vaizdavo prezidentą A. Smetoną mokinių būryje). Šiuo metu klasėse galime matyti atidengus A. Smetonos bei vyčio bareljefus.

Šalia gimnazijos 1939 m. iškilo 13-os klasių Ukmergės pradžios mokykla. Nors gimnazijos ir pradžios mokyklos projektas nebuvo ruošti vieno architekto, tačiau kartu šie objektai sudarė vieną iš įspūdingiausių edukacinės paskirties kompleksų tarpukario Lietuvoje. Įdomu, kad mokykla pristatoma ne tik kaip moderni, su „visais šių dienų patogumais ir privalumais“, tačiau taip pat ir su „patalpomis turistams“. Panašią funkciją turėjo Vlado Jurgučio mokykla Palangoje, patalpos turistams buvo numatytos ir A. Smetonos gimnazijoje.

Paruošė

Loreta EŽERSKYTĖ

Antano Smetonos gimnazijos nuotrauka

Mus remia: