Žolės deginimas – ydinga ir nusikalstama veikla

Prasidėjus pavasariui ugniagesiams gelbėtojams didelį rūpestį kelia pernykštės žolės deginimas. Pernai rajone gesinti degančių atvirų plotų gaisrininkai vyko 67 kartus, per pirmus tris šių metų mėnesius – jau 11 kartų.

Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais ir patys gyventojai. Deja, ne visi susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui. Kai arčiausiai esančios pajėgos būna išvykusios gesinti degančios žolės, gaisro apimtą namą gelbėti tenka ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių padalinių. Taip yra gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu.

Ugniagesiai gelbėtojai pastebi, jog atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai tvarkoma aplinka, nebūna lietaus ir pan. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai teigia, jog neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai. Todėl tėvai ir mokytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikai žinotų, kokį pavojų kelia pernykštės žolės gaisrai, ir ugdyti jų saugos kultūrą, padėdami jiems suvokti, kad žolės deginimas – ydinga ir nenaudinga veikla.

Aplinkosaugininkai primena, kad žolės deginimas – tai nusikaltimas gamtai. Ugnis pažeidžia paviršinį humusingą dirvožemio sluoksnį, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai. Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vorų, vabzdžių, bestuburių. Ugnis nepagaili nei ant žemės perinčių paukščių lizdų su dėtimis, nei ežių, nei neršti keliaujančių varliagyvių. Nuo liepsnojančios žolės ji neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, degant sausai pievos paklotei, išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos medžiagos.

Ugniagesiai prašo, kad pastebėjus degančią žolę, būtina iškart apie tai pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Kad ugnis neišplistų, nepraeikite pro šalį. Įvertinę riziką, pasistenkite ugnį užgesinti patys, kol liepsna neapėmė didesnių plotų. Ją reikia užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu. Be to, ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ji neplistų.

Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros ir palaikymo taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Verta žinoti, kad pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

O laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose. Prieš tai būtina įvertinti, ar tai saugu. Negalima jo kurti, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu.

Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą, jiems gresia piniginės baudos. Be to, Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba