Prieš 100 metų: 1923-ųjų liepa Ukmergėje

⊗ Rinkimuose į II Seimą Ukmergėje balsuoti turėjo teisę 2 972 vyrai ir 3 604 moterys. (Lietuva. – 1923.)

u Kainos Ukmergėje. Litų už centnerį (50 kg): rugių grūdų – 16, kviečių – 22,50, miežių – 15,25, avižų – 16, vikių – 14, peliuškų [dirvinis žirnis, vartojamas pašarui] – 16, sėmenų – 25,50, linų pluošto – 70, ruginių miltų – 18,50, kvietinių miltų – 50, miežių kruopų – 42,50, bulvių – 6, raudonųjų ir baltųjų dobilų sėklos – 140, motiejukų sėklos – 80, ruginių sėlenų – 7,50, kvietinių sėlenų – 10,75, sėmenų išspaudų – 11,50, I rūšies šieno – 7, II rūšies – 5,75; litų už kilogramą: sūdyto sviesto – 6,25, nesūdyto – 7,25, nerūkytų lašinių – 4,50, rūkytų – 5,50, sėmenų aliejaus – 3,75, galvijienos ir avienos – 1,40, kiaulienos – 2,75; litras pieno – 0,50; 10 kiaušinių – 1,10; višta – 4, antis – 5,50, žąsis – 13; kilogramas smulkios žuvies – 2, lydekų – 2,25, karšių – 2,75, ešerių – 1,50; erdmetris malkų – 13; darbinis arklys – 550, melžiama karvė – 220, jautis mėsai (vienas centneris gyvo svorio) – 53, penėta kiaulė (vienas centneris gyvo svorio) – 113, nepenėta kiaulė – 93, avis – 30, 5 savaičių paršelis – 10, 2 savaičių veršelis – 25; darbininkui už dieną, duodant maistą, mokama – 5 litai. (Lietuva. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Š. m. liepos 15 d. profesinės sąjungos klube įvyko Ukmergės apylinkės darbininkų susirinkimas. Socialdemokratų frakcijos [Seime] atstovas padarė pranešimą. Po to susirinkimas priėmė tokią rezoliuciją:/ Išklausę pranešimą Seimo Socialdemokratų frakcijos atstovo, pilnai pritariame Seimo socialdemokratų frakcijos veikimui ir tolimesniame laike remsime minėtą frakciją kovoje su klerikaliniai buržuaziniu bloku Seime, einančią Lietuvos proletariato užbrėžtu keliu./ Tarp kitų klausimų buvo svarstyta dvarų darbininkų klausimas. Tuo reikalu susirinkimas priėmė nutarimus, kuriuos pasiuntė socialdemokratų frakcijai./ Čia veikia Socialdemokratų Partijos kuopa, kuri turi narių apie 30, bet organizacinis darbas eina silpnai, nes Ukmergėj stoka gerų organizatorių.“ (Socialdemokratas. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Liepos 16 d. Ukmergės gatvėse buvo galima matyti, kaip vietos gaisrininkai prikalinėjo naujus gatvių pavadinimus lietuvių, lenkų ir žydų kalbomis. Daugpilio bei Dinaburgo gatvė tapo pavadinta Vytauto, o lenkiškai „Vitoldova“ gatvė (kažin kaip žydiškai būtų Vytautas?), Rygos gatvė pavadinta Gedimino g., o Kauno gatvės galas tarp rinkos ir buvusios Daugpilio g., patsai miesto centras, pavadinta Keistučio aikšte./ Ukmergės miesto valdyboje sėdi beveik vieni žydeliai su lenkais, taigi nenuostabu, kad čia nėra kas gina Lietuvos valstybingumą./ Pastaruoju laiku čia, ypač tarp sodiečių, yra skleidžiama gandų, kad litai neilgai gyvuosia ir vieton jų būsią išleisti nauji pinigai. Iš tos pačios priežasties daugelis sodiečių turgadieniais pradėjo vietos bankuose keisti litus į dolerius arba pirkti dolerių juodoje biržoje, mokant žydams po 5 nuoš. Kiti gi vėl stengiasi už litus prekių įsigyti./ Tokios nesąmonės, žinoma, yra skleidžiamos tik Lietuvos priešų. Tokius „ponus“ reikėtų bausti, kiti sako, kad šios paskalos išeina iš žydų pusės, kad žmonės nelaikytų pinigų ir vasaros metu eitų gyvesnis gešeftas. […]“. (Laisvė. – 1923.)

⊗ „Ukmergė. Katalikiškų organizacijų konferencija. Liepos 30 d. š. m. Ukmergėje įvyko katalikiškųjų organizacijų konferencija. Neperdidelėj „Ubagyno“ salėj netilpo, nes buvo susirinkęs didis žmonių skaičius. Seimo narys Mileška nupasakojo apie Seimo nuveiktus darbus […]./ Pranešimai iš vietų parodė, kad apskritis įtemptomis jėgomis dalyvavo priešrinkiminėj agitacijoj ir todėl laimėjo krikščioniškoji pusė. Anuomet garsūs socialisto Kvieskos (ir kvieskiukų) puolimai buvo lengvai nugalėti. […]./ Ypačiai iškilo daugybė skundų dėl Ukmergės apskrities Žemės Ūkio Ministerijos Tvarkytojo socialisto Lubino ir kai kurių girininkų neteisėtų pasielgimų. Išnešta rezoliucija ir Žemės Ūkio Ministeriui pasiųsta, kad jis sustabdytų visame apskrity žemės reformą, pažiūrėtų Ukmergės apskrities Žemės Reformos Valdybos darbus ir surastus neteisėtumus atitaisytų. Bet pakol kas apie tos rezoliucijos pasekmes dar nieko pageidaujamo negirdėti./ Bendrai imant, Ukmergės apskritis yra viena tokių, kur nemažai atsakingų valdininkų yra socia-listai ir net gi lenkai, kurių sūnūs tarnauja lenkų kariuomenėje. Todėl ji reikalinga ypatingo valymo; bet to nematyt, vien girdėti žmonių – vargdienių dejonės dėlei kai kurių valdininkų neteisėtų pasielgimų./ Taip pat dar įsteigtas a. a. „Kun. F. Danisevičiaus Fondas“ neturtingiems moksleiviams šelpti su sąlyga, kad jie mokslus išėję darbuosis savo apskrityje, užimdami dabartinių socialistų vietas./ Išrinkta Ukmergės apskr. Centro Valdyba: Kun. Kl. Jurkus, A. Piešina ir Gasiūnas. […]“ (Darbininkas. – 1923.)

„Ukmergės kultūros puslapiai“, autorius – Julius ZARECKAS