Ąžuolų girios dievai ir jų ieškantys menininkai

Adomas ŠEDUIKIS

Vilniaus universiteto studentas

Vepriai – tai nedidelis, bet savo verte išskirtinis miestelis. Vienas iš ypatingų šios vietovės bruožų yra užburiantis gamtos dvelksmas. Tai ypač juntama keliaujant į kaimo turizmo sodybą „Ąžuolų giria“. Įsukęs į mišką, staiga pasijunti paslėptas nuo civilizacijos rūpesčių. Girios širdis tuksena tyla ir ramybe. Ši vieta alsuoja įkvėpimu. Nenuostabu, kodėl čia susirinko poilsiauti ir tapyti iš įvairių šalių atvykę menininkai. Atviroje pievoje, apsuptoje gražiai nuaugusių medžių, stovi tamsus medinis namas. Vakare, po tapymo sesijos, dailininkai susėdo lauko terasoje pailsėti ir pasigardžiuoti sodybos savininko Manto Dubininko pagamintu maistu, kartu su šeimininkais aptarti dienos įspūdžius ir plenero darbus, trumpam išeksponuotus ant namo sienos.

Čia rugpjūčio 8-11 d. vyko tarptautinis tapybos pleneras „Ąžuolų girios dievai“. Į jį iš Lietuvos ir Latvijos atvykę dailininkai ant drobių realizavo savo vizijas, perteikė įspūdžius. Plenere dalyvavo dailininkai Arvydas Kašauskas, Vaidas Žvirblis, latvė Daiga Alise Friemane, Sergej Liser, Svetlana Liser, Živilė Vaičiukynienė, Arūnas Vaitkus, Ingrida Vaitkienė, Emilija Šlepetytė ir renginio koordinatorė Jolita Šlepetienė.

Ji, dailės mokytoja iš Ukmergės meno mokyklos, užsiimanti tapyba, fotografija ir keramika, leido mums artimiau susipažinti su pačiu renginiu.

„Čia neretai organizuojami meno ir kultūros renginiai. Šio plenero idėja kilo sodybos „Ąžuolų giria“ šeimininkui Mantui. Jis ir šeima ne vienerius metus bendrauja su žinomais dailininkais, kartais juos pasikviečia į plenerus“, – pasakoja J. Šlepetienė.

Vasarą sodyboje vyko kasmetinis trijų dienų festivalis „Žaltytis“, kur šeimos galėjo dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, žygiuose, įvairiuose žaidimuose.

„Su malonumu laiką, praleistą šioje ypatingoje vietoje, prisimenu aš ir kolegos, pernai kūrę darbus Veprių malūnui Ukmergės rajono vietos veiklos grupės partnerių projekte „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“, – mena menininkė.

Pasak sodybos savininko M. Dubininko, jis idėją „Ąžuolų girios dievai“ nešiojo seniai: „Tik ji niekada nebuvo parašyta ant popieriaus. Pasamdžiau žaidimų kūrėją, jis sugalvojo žaidimą, kurio niekur kitur žaisti neįmanoma, nes jis pritaikytas išskirtinai šiai vietai.“

Šlepetienė priduria, kad čia poilsiaujantiems yra kuriamas pažintinis žaidimas, maršrutas, kuriame galima prisiminti senuosius baltų dievus. Taigi, ir menininkai, linkę kurti stebėdami gamtos objektus, ir mėgstantys tapyti figūrines kompozicijas, šiame plenere randa gausybę motyvų: tapybinėse interpretacijose pagoniškų dievų ir deivių atvaizdai, šios ypatingos vietos peizažai, dekoratyvinėse kompozicijose matyti ir ąžuolo lapo motyvai.

Atvykusiuosius savo natūralumu pakeri šios sodybos kraštovaizdis. Svečiai prisipažįsta, jog užburti girios auros nebenorintys išvykti. Palapinėse įsikūrę jaunuoliai patyrė stiprių įspūdžių: „Atsikėlę ryte išvydome, kaip žemumoje viskas skendėjo tirštame rūke. Dvasių nesutikome, bet vaizdas buvo magiškas. Visur skraidė jonvabaliai. Žvaigždės matėsi ir virš galvos, ir po kojomis“, – pasakoja Ukmergės Antano Smetonos mokyklos abiturientė Vaiva.

Tokia gyvybinga ir natūrali atmosfera – puikus įkvėpimo šaltinis kiekvienam menininkui. Vis dėlto ne tik vietos unikalumas įkvepia plenero dalyvius.

„Labai stiprus yra noras susitikti, dalintis mintimis, kurti greta. O kūrybinis darbas pleneruose labai intensyvus, produktyvus. Vasarą, kai galima dirbti atvirame ore, užtenka vietos ir meditatyviam idėjos brandinimui. Kita vertus, jaučiant netoliese kuriančius kolegas, darbo procesas įgauna didesnį pagreitį. Didelis džiaugsmas tapyti šalia tokių plačiai žinomų dailininkų kaip A. Kašauskas, V. Žvirblis“, – dalinasi įspūdžiais tapytoja J. Šlepetienė.

Nors menininkų ratas ir pažįstamas, visgi plenerui, koordinatorės teigimu, papildomo žavesio suteikia ir tarptautiškumas: „D. A. Friemane, Latvijos dailininkė, daug laiko leidžianti Prancūzijoje, drąsiai leidžiasi eksperimentuoti, kurti didelių formatų drobėse.“

Patenkintas ir sodybos „Ąžuolų giria“ savininkas M. Dubininkas. Dalį jam labiausiai patikusių darbų dailininkai palieka eksponuoti sodyboje.

„Čia susirenka savi žmonės draugiškai praleisti laiką, todėl tvyro gera emocija. Šitas renginys žavus tuo, kad nėra jokių rašytinių taisyklių. Vienintelė taisyklė – taupyti elektrą“, – juokiasi Mantas, vaišindamas savo gamintais rūkytos vištienos šašlykais.

Pleneras, nors ir uždaras renginys, neliks nepastebėtas. Jo metu nutapyti paveikslai turi savo žinutes ir jos pasieks visuomenę.

„Kurdami paliečiame ir žydų kultūros temą. Dalis darbų keliaus į tarptautinę mažo formato tapybos parodą „Jungtys“, kurioje dalyvaus Izraelio, Ukrainos, Lat-vijos ir Lietuvos tapytojai“, – pasakoja koordinatorė J. Šlepetienė.

Ukmergės tolerancijos centre ekspozicija veiks nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 15 d. XIX a. pab.–XX a. pr. šiame pastate yra buvusi Talmud Toros pradinė mokykla, o 1991-2010 m. čia veikė Ukmergės dailės mokykla.

Paklausta apie savo patirtį panašiuose renginiuose, J. Šlepetienė pasakoja: „Džiugu, kad dailininkus mielai kviečia ir jų kūryba domisi verslo žmonės, palaikydami ir remdami kultūros sklaidą. Šiemet gegužės mėnesį Leonpolio dvare vyko tarptautinis pleneras „Liepų katedra“. Jo metu sukurti darbai, taip pat meninės akcijos jaunimui „Auga, auga“ kūriniai puošia rūmų erdves. Esu prisidėjusi organizuojant šiuos plenerus. Jau ketverius metus inicijuoju respublikinį dailės mokytojų tapybos plenerą „Ukmergės diena“. Kūrybinės patirtys labai praturtina. Tai padeda ir dirbant su mokiniais.“

Dangui temstant ir daliai svečių išvažiavus, sodybos vaišių stalą supanti aura irgi rimo. Galėjai justi, kokia tai buvo nuostabi proga susitikti šiems kūrybingiems žmonėms, kartu, be jokio darbinio streso leisti laiką. Buvo savotiškai gaila palikti menininkus, o išvykus galvoje sukosi mintys apie nuostabią atmosferą, kuria mėgavosi visi likusieji.

Plenero organizatorių nuotraukos

A. Kašauskas ir S. Liser.

D. A. Friemane.

Menininkai savo darbus vakare trumpam išeksponavo ant namo sienos.

V. Žvirblis.