Įprasminant Dainų šventės šimtmetį, ukmergiškiai sodino mišką

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Šeštadienį, balandžio 20-ąją, šalyje vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuota miškų sodinimo šventė – Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Įprasminant Dainų šventės šimtmetį, visoje Lietuvoje buvo pasodinta virš 100 girių.

Prie šios ypatingos akcijos aktyviai prisijungė ir ukmergiškiai. Šeštadienį vykusios talkos metu beveik 500 įvairaus amžiaus entuziastų pasodino keturias girias, užimančias beveik 10 hektarų.

Nacionalinis miškasodis – medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, tradiciškai vyksta kiekvieną pavasarį. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių. Šiųmetė miškų sodinimo talka kvietė pagerbti šimtametes mūsų tautos tradicijas.

 „Šiais metais džiaugiamės turėdami daugybę kilnių progų sodinti mišką. Minime ne tik Dainų šventės šimtmetį, bet ir įstojimo į ES bei NATO 20-metį. Šis miškasodis yra tarsi simbolis, kad gausus būrys tautiečių vertina ir brangina ne tik miškus, bet ir tradicijas, saugų bei laisvą rytojų. Nors oras ir lietingas, bet dalyvių susirinko rekordiškai daug. Tai rodo, kad daryti gerus darbus tinka bet kokiomis aplinkybėmis – susitelkę bendram tikslui galime nuveikti tikrai daug gražių ir prasmingų darbų“, – teigė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Nacionalinis miškasodis kiekvienais metais pritraukia vis daugiau žmonių. Šiemet įsitraukusiųjų į akciją rekordiškai daug – net apie 15 tūkstančių. Šį gausų būrį talkininkų sudaro ir tie, kurie miškasodyje dalyvauja ne pirmus metus, ir tie, kuriems ši patirtis visiškai nauja. Kasmet vykstančios medelių sodinimo šventės metu miškininkai suvienija jėgas su visuomene, taip įprasmindami meilę gamtai, miškui, šimtametėms tradicijoms. Be to, tai yra puikus būdas supažindinti piliečius su miškininkyste ir miškininkų veiklos sritimis.

Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad dalyvauti nacionaliniame miškasodyje buvo užsiregistravę daugiau nei 500 dalyvių. Didžioji jų dalis – Ukmergės gyventojai. Tačiau į talką buvo atvykę žmonių iš kaimyninių rajonų, net iš Klaipėdos.

„Nacionalinio miškasodžio metu talkininkai mišką sodino keturiose vietose. Šalyje buvo pasodinta per šimtą girių, ukmergiškiai pasodino keturias. Buvusioje Kopūstėlių raketinėje bazėje, kur veisiamas miškas, sužaliavo 100-mečio dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Ukmergės rajono gojelis. Jame savo atsivežtus proginius vardinius medelius pasodino būsimieji Dainų šventės dalyviai“, – pasakojo V. Šalčiūnas.

Gojelyje žaliuos ir liaudiškų šokių kolektyvo „Eglūnas“ medelis.

Talkos dalyvius, tarp kurių buvo įmonių, įstaigų, bendruomenių, įvairių kolektyvų atstovai, šeimos, pasveikino Seimo narys Juozas Varžgalys, rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, Ukmergės regioninio padalinio vadovas V. Šalčiūnas, trumpą instruktažą surengė Pašilės girininkijos girininkas Gestautas Lazauskas.

Nacionalinio miškasodžio metu daugiausia pasodinta eglių, pušų ir beržų. Tačiau norint išlaikyti biologinę įvairovę, buvo sodinamos ir liepos, klevai, šermukšniai, kitų retesnių rūšių medžiai. Miškasodžio metu pasodinti sodmenys išauginti moderniuose Valstybinių miškų urėdijos medelynuose, kur naudojamos naujausios ir pažangiausios, aukščiausią sodinukų kokybę užtikrinančios technologijos.

Kaip teigė Ukmergės regioninio padalinio vadovas, šia akcija miško sodinimo darbai šį pavasarį dar nesibaigė, jie vyks, kol tam bus tinkamos gamtinės sąlygos. Ukmergės miškininkai kasmet maždaug 400 hektarų plote pasodina arti milijono sodmenų. Taip pat kiekvienais metais iškirstuose arba naujuose plotuose įveisiama nuo 10 iki 20 hektarų miško.

Dainiaus VYTO nuotraukos