Policijos komisariato darbuotojai su vaikais pynė vainikus

Asta KROGERTIENĖ

Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio specialistė

 

Ukmergės rajono policijos komisariato salėje veikė Adventinio vainiko dirbtuvės. Renginyje dalyvavo policijos darbuotojai su savo vaikais.

Susirinkusiems į dirbtuves Ukmergės kultūros centro darbuotoja Asta Lukoševičienė papasakojo apie advento papročius, adventinio vainiko istoriją.

Ši tradicija atkeliavo iš Vokietijos. Jos pradininkas – taurios sielos evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas. Jis iš gatvių surinkdavo našlaičiais likusius vaikus, juos pamaitindavo, suteikdavo pastogę ir rūpinosi, kad jie gautų profesiją arba išsimokslinimą.

Per 1838 metų adventą pastorius, norėdamas, kad jo svečiai sakraliau išgyventų šį laikotarpį, paprašė savo bičiulio sumeistrauti medinį ratą ir nusprendė suteikti vaikams galimybę kasdien, iki pat Kūčių ir Šv. Kalėdų uždegti po vieną ant jo įtaisytą žvakutę. Visada žaliuojančios eglės, kėnio ar pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, simbolizuoja viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Daugeliui žmonių advento vainikas taip pat patiko, tad ši idėja paplito šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? XVIII a. pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą, išganymą ir meilę, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį advento sekmadienį.

Adventinio vainiko dirbtuvėse laikas tirpo nepastebimai, nutolo kasdieniai rūpesčiai. Kiekvienas edukacijos dalyvis į namus iškeliavo su pačiu nuostabiausiu, savo sukurtu, kankorėžiais, gilėmis ar džiovintais vaisiais puoštu vainiku.

AUTORĖS nuotr.