Tradicinėje šventėje Utenoje

Janina BADOKIENĖ

 

Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ (pirmininkas Valmantas Naraškevičius) nariai kartu su LPS „Bočiai“ Jonavos (pirmininkas Vytautas Bareika), Radviliškio (pirmininkė Rimantė Radavičienė), Rokiškio (pirmininkas Vincas Zinka) bendrijų kolektyvais dalyvavo Utenoje vykusioje respublikinėje tradicinėje šventėje „Skambėkit, dainos, Auštaitijoj…“ Ją organizavo LPS „Bočiai“ Utenos bendrija (pirmininkas Vladas Žilėnas), Europos pagyvenusių žmonių federacijos Lietuvos asociacijos Utenos skyrius (pirmininkė Amelija Katinienė) ir tarptautinė visuomeninė organizacija „Gervėčių klubas“ (pirmininkas Alfonsas Augulis). Šįmet ši tradicinė šventė sutapo su Aukštaitijos vardo paminėjimo 700 metų jubiliejumi.

Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba 1323 metų spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu užrašė: „Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė, Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje…“ Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydamas visiems jos laikytis. Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kurio raida, sakoma, yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu. Manoma, kad būtent iš šio regiono yra kilęs Mindaugas, tapęs pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščiai) XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama, Mindaugo Vorutos pilies vieta.

Utena yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Gyvenvietė minima nuo 1261 m. Iš pradžių ji kūrėsi aplink Utenos pilį, buvusią ant Narkūnų piliakalnio. Pilis sugriauta 1433 m. per Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovas, manoma, tuomet sunaikinta ir papilio gyvenvietė.

A. Katinienė šventinį renginį pradėjo sveikindama atvykusius mielus bendraminčius, ji pasididžiuodama kalbėjo, kokia graži mūsų Aukštaitija su spalvotomis kalvomis, žaliuojančiais miškais, vingiuojančiomis upėmis, vilnijančiais ežerais, su nuostabiomis dainomis, papročiais, tarmėmis.

Į renginį atvyko LR Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos savivaldybės meras Marijus Kaukėnas, administracijos direktorius Paulius Čyvas, Europos pagyvenusių žmonių federacijos Lietuvos asociacijos valdybos narės.

Taip pat organizuotas XXIII tarptautinio festivalio „Paribio daina“ („Pesnia pomežža“) atrankos etapas. A. Augulis trumpai priminė festivalio organizavimo istoriją. Jo tikslas – suburti žmones, gyvenančius valstybinės sienos paribiuose tiek šioje Lietuvos pusėje, tiek kitoje. Sienos buvo nubrėžtos, o žmonės – atskirti. Todėl ir festivalis pavadintas ,,Paribio daina“. Tie, kurie atsidūrė už Tėvynės ribų, ten liko su savo dainomis, papročiais, Tėvynės supratimu. Pirmininkas džiaugėsi, kad meno mėgėjų kolektyvai išsaugojo savo širdyse meilę kūrybiškumui, liaudies kultūrai, papročiams.

Koncertavo uteniškių ansamblis „Narkūnaičiai“ (vadovė Aušrelė Baltuškienė), Jonavos ansamblis „Dobilas“ (vadovas Bronius Kaminskas), Radviliškio ansamblis „Bočiai“ (vadovas Bronius Kiselis). Pritardamas sau gitara dainavo E. Pupinis.

Atrankos etape ukmergiškių klubui atstovavo V. Naraškevičiaus vadovaujamas mišrus vokalinis ansamblis „Gija“ ir pats vadovas kaip solistas. Jie iškovojo teisę dalyvauti finaliniame „Paribio daina“ renginyje.

Linijinių šokių grupė (vadovė Aldona Satkūnaitė) pasirodė ne konkurso tvarka. Už dalyvavimą šventėje šokėjos ir vadovė gavo padėką.

M. Kaukėnas ir P. Čyvas organizacijų ir meno saviveiklos kolektyvų vadovams įteikė padėkas bei dovanėles. Tradiciškai padainavome bendrą dainą „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“.

Po to bendravome prie šeimininkų paruoštų vaišių stalų, šokome, fotografavomės.