Pavojų kelia didėjantis miškų gaisringumas

Loreta EŽERSKYTĖ

 

Įsivyravus sausiems ir šiltiems orams, toliau auga miškų gaisringumas. Beveik visoje šalyje nustatyta ketvirta miškų gaisringumo klasė, reiškianti didelį gaisrų pavojų. Tai kelia didelį nerimą Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.

Ukmergės regioninio padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas beveik neabejoja, kad savaitgalį padalinio veiklos teritorijoje bus pasiekta aukščiausia – penkta – gaisringumo klasė. Ji šią savaitę jau buvo nustatyta aplinkinių, Radviliškio bei Panevėžio padalinių, besiribojančių su Ukmerge, teritorijose.

Kadangi gaisrai miškuose dažniausiai kyla dėl neatsargaus lankytojų elgesio, miškininkai prašo žmonių be reikalo miškuose nesilankyti.

„Ketvirta miškų gaisringumo klasė dažniausiai pasiekiama vasaros antroje pusėje. Kad ji būtų nustatyta baigiantis gegužei, kaip nutiko šiemet, pasitaiko nedažnai. Pavyzdžiui, pernai ir vasarą ne visada buvo pasiekta trečia gaisringumo klasė,“ – „Gimtajai žemei“ sakė Ukmergės regioninio padalinio vadovas V. Šalčiūnas.

Jo teigimu, Ukmergės miškininkai pastarąsias savaites gyvena ypatingos parengties sąlygomis. Padalinio teritorijoje priešgaisrinių bokštų, kuriuose nuolat budėtų žmonės ir stebėtų miškus, jau nėra. Dabar šį darbą atlieka antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Ukmergės miškininkai turi tris detektorius, prie kurių budi priešgaisrinės saugos operatorius. Be to, priešgaisrinį stebėjimą darbo metu atlieka girininkijose dirbantys žmonės, miško apsaugos specialistas. Nedarbo metu ir poilsio dienomis miškininkai budi namuose ir yra pasiruošę kilus gaisrui bet kada išvykti gesinti.

„Ukmergės regioninis padalinys turi du gaisrinius automobilius, kurie aprūpinti vandens talpomis. Vienas jų, mažesnis, labiau skirtas operatyviai nustatyti gaisro vietą, ją pasiekti ir pradėti gesinti. Miške nėra gatvių, namų numerių, todėl vietos aptikimas ir jos pasiekimas dažnai būna komplikuotas. Kitas automobilis, turintis didesnę vandens talpą, pasitelkiamas atliekant gesinimo darbus, gali užgesinti neišplitusius gaisrus“, – kalbėjo padalinio vadovas ir pridūrė, jog miškuose kilusius gaisrus gesina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pajėgos.

Kalbėdamas apie nerimą keliančią miškų gaisringumo situaciją V. Šalčiūnas sakė, jog pasiguosti gali tuo, kad šiuo metu daugelyje miškų nėra lankytojų antplūdžio. Kol dar nėra uogų, nedygsta grybai, žmonės dažniau vyksta į miškuose esančias rekreacinės paskirties vietas.

Valstybinių miškų urėdijos preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 7 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 78 miško gaisrai 22,86 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 38 miško gaisrai 40,04 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus į gaisravietes vyko daugiau nei 172 kartus.

Pasak V. Šalčiūno, Ukmergės regioninio padalinio teritorijoje šį sezoną kilo vienas gaisras: „Tai nebuvo miško gaisras – degė miške stovėjęs mikroautobusas ir vagonėlis, ugnis pagavo ir išdegė šiek tiek miško paklotės“.

Pašnekovas paaiškino, kad miškų gaisringumui pasiekus aukščiausią, penktą, klasę, rajono savivaldybės administracija gali priimti sprendimą, draudžiantį gyventojams lankytis miškuose.

Kol kas tokio draudimo nėra, todėl būtina laikytis visų atsargumo priemonių: nekurti laužų, atsargiai elgtis su nuorūkomis, ant miško paklotės nestatyti automobilių su įkaitusiais varikliais ir pan.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą  priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560–1 200 eurų baudą bei atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Pastebėjus miške gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei kyla įtarimų, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.