Pernai į rajono vandens telkinius išleista apie 100 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų

2021 m. į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta per 11 milijonų vnt. įvairių rūšių žuvų. Tarp jų – saugomos, retos ir į šalies Raudonąją knygą įrašytos žuvys, kurios daugiau kaip kelis dešimtmečius dirbtinai veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pietų, Rytų ir Vakarų regionų žuvivaisos skyriuose: Simne, Laukystoje, Šilavote, Trakų Vokėje, Meškerinėje, Ignalinoje ir Rusnėje.

Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbai vykdomi vadovaujantis LR žemės ūkio ministerijos patvirtintu, su LR aplinkos ministerija suderintu, metiniu Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vidaus telkinius planu, įstaigos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus darbuotojai ir žuvivaisos skyrių specialistai atsakingai rūpinasi visu procesu – nuo dirbtinio žuvų veisimo, paauginimo iki įžuvinimo.

Pernai į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. vnt. lašišų, 155,5 tūkst. vnt. šlakių, 198 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. vnt. sterlių, 206 tūkst. vnt. sykų, beveik 13 tūkst. vnt. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. vnt. lynų, 5,8 tūkst. vnt. auksinių karosų, 39 tūkst. vnt. karpių ir 4 tūkst. vnt. ypač retų žuvų – ūsorių.

Ukmergės rajone į Šventąją išleista 25 tūkst. vnt. lašišų, 24,5 tūkst. vnt. šlakių, 6 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 10,7 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 2 tūkst. vnt. ūsorių. Plaštakos upė įžuvinta 2 tūkst. vnt. šlakių, Siesartis – 7 tūkst. vnt. lašišų, 5 tūkst. vnt. šlakių, 3 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, Šešuola – 2 tūkst. vnt. šlakių, Armona – po 2 tūkst. vnt. lašišų ir margųjų upėtakių, 3 tūkst. vnt. šlakių.

Žuvininkystės tarnyba kasmet valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Praėjusiais metais į valstybinius vandens telkinius išleista beveik 10,5 mln. vnt. nedraugiškų, tačiau labai reikalingų kitoms rūšims žuvų: 3 129,5 tūkst. vnt. lydekų, 1 444,1 tūkst. vnt. starkių, 5 800 tūkst. vnt. vėgėlių ir 53 tūkst. vnt. šamų.

Plėšriųjų žuvų Ukmergės rajone išleista į Lėno ežerą – jis įžuvintas 3 tūkst. vnt. lydekų.

Dalis lydekų šiųmetukių (155 tūkst. vnt.), baltųjų amūrų (12,985 tūkst. vnt.) ir margųjų plačiakakčių dvivasarių (3,8 tūkst. vnt.) buvo įsigyta ir įžuvinta iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Aplinkos ministerija nuo 2018 m. kasmet prisideda prie žuvų įveisimo į valstybinius vandens telkinius plano vykdymo, skirdama 300 tūkst. eurų žvejų mėgėjų labai vertinamų žuvų įsigijimui. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Vadovaujantis Lietuvos hidrobiologų draugijos parengtomis rekomendacijomis „Dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2021–2025 metais“, žuvų išteklių atkūrimo specialistai pernai, gavus Aplinkos apsaugos agentūros specialiosios žvejybos leidimą, sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatė 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorius. Jei dirbtinio veisimo darbai bus sėkmingi, šiais metais planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimo į Lietuvos vidaus vandenis darbus.

„G. ž.“ inform.

Aplinkos apsaugos ministerijos nuotr.