Inkstų transplantacija atlikta ir Ukmergės gyventojui

2021-ieji organų donorystei Lietuvoje buvo itin sėkmingi ir įsimintini unikaliomis bei pasaulį nustebinusiomis operacijomis. Nors daugelyje šalių pandemija pristabdė transplantacijas, Lietuvoje šie svarbūs procesai tęsėsi.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešė, kad praėjusiais metais buvo registruoti 52 efektyvūs donorai – trimis daugiau negu 2020 m. Atlikta 200 organų ir ragenų transplantacijų, kurios padėjo į gyvenimą sugrįžti dviem šimtams sunkių ligonių.

Medikų pasiekimai išties įspūdingi: pirmą kartą pasaulyje transplantuoti COVID-19 sirgusio donoro organai, inkstų transplantacijos atliktos penkiems vaikams, vienam recipientui inkstas buvo persodintas jau penktą kartą, pirmą kartą atlikta kasos salelių implantacija, sėkmingai vystoma neplakančios širdies donorystės programa.

„Gimtosios žemės“ kalbinta Nacionalinio transplantacijos biuro Transplantacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Kotryna Čaikauskaitė pasidžiaugė, kad 2021 metais buvo atlikta transplantacija ir vienam Ukmergės gyventojui. Ukmergiškiui persodinti inkstai.

Iššūkių netrūko

Lietuvoje organų transplantacijos atliekamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

2021-ieji prasidėjo net dviem neeilinėmis transplantacijomis. Sausio 6 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo registruotas išskirtinis organų donoras, sukėlęs daug klausimų medicinos ekspertams, mat vos prieš mėnesį buvo persirgęs COVID-19 virusu.

Po ilgų diskusijų, kuriose dalyvavo geriausi Lietuvos medicinos ekspertai, Kauno klinikų chirurgai nusprendė panaudoti donoro inkstus ir transplantuoti juos laukiantiems recipientams. Prieš operacijas pacientai buvo supažindinti su padėtimi ir sutiko gauti neeilinę, bet itin svarbią dovaną.

Nepraėjus nė dviem savaitėms Santaros klinikų medikams teko spręsti dar vieną dilemą – ar persodinti COVID-19 infekcija vis dar sirgusio donoro organus. Medikai ryžosi atlikti išskirtines transplantacijas: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklės mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem pacientams, anksčiau persirgusiems koronaviruso infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

„Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija, ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji“, – tuomet sakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

Praėjus savaitei po unikalios transplantacijos pacientai jautėsi gerai, koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai veikė. Vyras ir moteris džiaugėsi, kad nebereikės varginančių dializių, jie galės grįžti pas savo vaikus ir gyventi įprastą gyvenimą.

Potencialūs ir efektyvūs donorai

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota 114 potencialių donorų, iš kurių 52 tapo efektyviais donorais.

Potencialūs donorai – tai žmonės, kurių gyvybė užgeso reanimacijoje ištikus smegenų mirčiai arba nustojus plakti širdžiai. Ne visi potencialūs donorai tampa efektyviais, nes kai kuriais atvejais atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogaus organai yra netinkami transplantacijai arba potencialaus donoro artimieji nesutinka padovanoti organų donorystei. 2021 m. tokie atsisakymai sudarė 26,5 proc.

Donoru žmogus gali tapti tik tada, kai jam konstatuojama smegenų mirtis. Tai tokia būklė, kuomet kraujotaka smegenyse nutrūksta ir jos atkurti nebepavyksta, tačiau kiti organai, prijungti prie medicininės aparatūros, dar gali funkcionuoti.

Praėjusiais metais buvo fiksuoti ir šeši neplakančios širdies donorystės atvejai. Tai būklė, kuomet sustoja žmogaus kvėpavimas, nutrūksta kraujotaka ir sustoja žmogaus širdis. Konstatavus mirties faktą, kiti organai specialiais medicininiais aparatais yra aprūpinami krauju, maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, kad ilgesnį laiką būtų išlaikomas jų gyvybingumas. Neplakančios širdies donorystės atveju širdis transplantacijai jau nėra tinkama.

Mirštantis žmogus visuomet yra gaivinamas įvairiais būdais ir diskusija apie donorystę prasideda tik tuomet, kai asmens atgaivinti neįmanoma. Smegenų mirtis – tai nėra koma, iš kurios žmogus dar galėtų pabusti, ši būklė yra konstatuojama gydytojų konsiliumo metu.

2022-ieji prasidėjo džiugiomis naujienomis

Sausio 23-ąją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo registruotas ketvirtas efektyvus donoras šiais metais.

Mirusiojo artimieji sutiko padovanoti jo organus donorystei ir taip padėti sunkiai sergantiems žmonėms grįžti į kokybišką ir normalų gyvenimą. Atlikus reikalingus tyrimus paaiškėjo, kad transplantacijai yra tinkami abu vyro inkstai ir ragenos.

Inkstai ransplantuoti dviems recipientams Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, o ragenos – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.

Svarbiausia – žmonių geranoriškumas

Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių transplantacijos laukia 321 žmogus: 74 laukia inksto, 2 – kasos-inksto komplekso, 36 – širdies, 6 – plaučių, 5 – širdies-plaučių komplekso, 46 – kepenų, 152 – ragenų transplantacijos. Į šį sąrašą patenka ir 5 vaikai.

Donorystė – tai savanoriškas ir neatlygintinas organų, audinių ar ląstelių dovanojimas kitam žmogui, kartu dovanojant galimybę gyventi. Tai reiškia, visi donorystės procesai priklauso tik nuo pačių žmonių gerumo ir pritarimo donorystei.

Šiuo metu donorais Lietuvoje gali tapti visi pilnamečiai asmenys, kurie išreiškia sutikimą ir gauna donoro kortelę, kuri yra jų altruistiško pasirinkimo simbolis. Lietuvoje donoro korteles turi kiek daugiau nei 39 tūkst. žmonių, daugiausia jų – 18-30 metų amžiaus.

Potencialiai vienas donoras gali išgelbėti net 7 žmonių gyvybes, todėl labai svarbu apie tai pasikalbėti su savo artimaisiais, išreikšti jiems savo norą tapti organų donoru net ir turint donoro kortelę, nes būtent jie netekties akimirką turės priimti svarbų sprendimą.

Visi norintys prisidėti prie donorystės ir įsigyti Donoro kortelę gali užpildyti prašymą internetu – ntb.lt svetainėje, taip pat visose gydymo įstaigose ir „Eurovaistinės“ vaistinėse.

„G. ž.“ inform.