A. Aleškevičienė (pirmoje eilėje trečia iš kairės) su Fizikos ir matematikos instituto Matematikos sektoriaus darbuotojais, 1961 m.

Naujausi, Žmonės

Žymiausia Lietuvos matematikė mokslo pagrindus įgijo Ukmergėje

Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS

Iki 1957 m. Ukmergėje veikusi pedagoginė mokykla (iki 1952 m. vadinta mokytojų seminarija), išleidusi 19 laidų, parengusi apie 1 500 pradinių klasių mokytojų, nusipelnė Lietuvai ne vien tuo. Kai kurie jos absolventai mokėsi ir toliau, aukštosiose mokyklose, dalis jas baigusiųjų ėmė gilintis į įvairias mokslo sritis bei pasiekė gana ryškių laimėjimų. Viena jų – pirmoji Lietuvos moteris matematikos daktarė ir habilituota daktarė Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė-Statulevičienė.

Ji gimė 1936 m. sausio 1 dieną Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus Džiugų kaimo (dabar – Anykščių rajonas) ūkininkų Kazimiero ir Stasės Džiugų šeimoje. 1944–1946 m. mokėsi Staškūniškio pradinėje mokykloje, 1946–1950 m. – Kurklių progimnazijoje, septynmetėje mokykloje. 1950–1954 m. – Ukmergės pedagoginėje mokykloje, kurią baigusi su pagyrimu įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Ketvirtame kurse matematiką A. Džiugaitei dėstė tada dar jauna specialistė Anelė Dudavičiūtė-Vilčinskienė. 1954–1959 m. Aldona studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, įgijo matematikės specialybę. Ištekėjo už kurso draugo Gerardo Aleškevičiaus, kuris vėliau buvo mokslininkas matematikas. 1984 m. jis žuvo autoavarijoje.

1959–1977 m. A. Aleškevičienė dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1959–1965 m. ji buvo jaunesnioji mokslinė bendradarbė.

1964 m. kraštietė Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Lokalinės teoremos atsitiktinių dydžių, susietų su homogenine Markovo grandine, sumos stabilaus ribinio dėsnio atveju“ ir tapo pirmąja Lietuvoje fizikos-matematikos mokslų kandidate (dabar – daktare). Už šią disertaciją ji buvo apdovanota Lietuvos komjaunimo premija, kuri tuo metu buvo skiriama jauniems žmonėms, pasiekusiems itin didelių laimėjimų moksle, mene, sporte.

1965–1977 m. A. Aleškevičienė buvo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. Pakeitus instituto pavadinimą, 1977–1989 m. ji toliau dirbo Matematikos ir kibernetikos institute vyresniąja moksline bendradarbe, nuo 1988 m. jai, kadangi dėstė Vilniaus universitete, suteiktas profesorės pedagoginis vardas.

1982 m. Uzbekijos mokslų akademijos V. Romanovskio matematikos institute mokslininkė apgynė fizikos-matematikos daktarės disertaciją tema „Nepriklausomų atsitiktinių dydžių sumų maksimumų ir atstatymo procesų ribinės teoremos“, nuo 1993 m. ji nostrifikuota habilituota fizinių mokslų, matematikos daktarė.

1989–2010 m. ji dirbo Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto Tikimybių teorijos ir statistikos skyriuje vyriausiąja mokslo darbuotoja. A. Aleškevičienė buvo Tarptautinės matematinės statistikos ir tikimybių teorijos specialistų Bernulio draugijos, Lietuvos matematikų draugijos narė, paskelbė daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių specializuotuose leidiniuose lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Sukūrė pirmąją ir kol kas vienintelę moterų-matematikių mokslinę grupę, kurią sudarė penkios moterys, kurios, Aldonos vadovaujamos, apgynė matematikos mokslų daktarių disertacijas. Tai – Bronislava Kaminskienė (1972), Liucija Griniuvienė (1977), Vanda Naudžiūnienė (1978), Birutė Kryžienė (1983), Vilia Svetulevičienė (1985).

Matematikė kartu su kitais autoriais už darbų ciklą „Atsitiktinių procesų funkcionalų, statistinių įvertinimų ir jų pasiskirstymų asimptotinė analizė“ 1987 m. buvo apdovanota Lietuvos valstybine premija.

1993 m. ji vėl ištekėjo, vyras – prof. habil. dr. Vytautas Statulevičius (1929–2003), buvo mokslininkas matematikas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, jos pirmosios disertacijos mokslinis vadovas.

A. Aleškevičienė-Statulevičienė visą gyvenimą dirbo vienoje, tik dažnai keitusioje pavadinimus, darbovietėje, vis pasiekdama naujų laimėjimų moksle ir kildama pareigose. Ji mirė 2017 m. vasario 24 d. Vilniuje, palaidota sostinės Antakalnio kapinėse.

Nuotrauka iš Matematikos ir informatikos instituto archyvo

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas