Ukmergės žydų bendruomenės istorijos apybraiža (4)

Raimondas RAMANAUSKAS

Muziejininkas 

 

Visuomeniškai aktyvūs

Ukmergėje veikė ješibotas (žydų rabinų ir žemesniųjų dvasininkų seminarija, įkurta dar caro laikais). Joje paruošta apie 150 rabinų. 1930 m. seminarijoje buvo 21 studentas.

Mieste buvo du vaikų darželiai, kur ugdymas vyko jidiš ir hebrajų kalba. 1932 m. juos lankė atitinkamai 19 ir 26 vaikai. Nuo 1924 m. įkurta didelė žydų biblioteka ir skaitykla.

Tarpukariu Ukmergėje įvairiu metu buvo daugybė žydų draugijų ir organizacijų. Aktyviausia – labdaros draugija „EZRA“, įsteigta 1926 m., turėjusi 90 narių, 1939 m. – 329. Draugijai priklausė žydų ligoninė (20 lovų), didžiausia mieste vaistinė, ambulatorija, pirtis, jos nariai rūpinosi senelių prieglauda (1930 m. – 33 globotiniai). „EZRA“ išsilaikė iš aukų ir nario mokesčių.

Veikliausia buvo žydų moterų labdaros draugija, įsteigta 1933 m., 1939-aisiais joje buvo 230 narių.

„Šviesos“ draugija (įkurta 1922 m.) rūpinosi gimnazija, kurioje dėstyta hebrajų kalba, organizavo kursus suaugusiems, skaityklą hebrajų kalba.

Žydų sveikatos apsaugos draugijos „OZE“ Ukmergės skyrius, pradėjęs veiklą nuo 1925 m., rengė vasaros sanatorijas-stovyklas vaikams, sergantiems tuberkulioze, išlaikė venerinių ligų ir vaikų ambulatorijas.

Po aneksijos – draudimai ir nacionalizacijos

Žydų jaunimo organizacijos „BETAR“ Ukmergės skyrius (nuo 1930 m.) organizavo žygius į miškus, rikiuotes, pratybas. Daugelis jo narių 1935-1937 m. emigravo į Palestiną. Žydų sporto sąjunga „VIENYBĖ“ (nuo 1925 m.) skatino fizinį lavinimą, sportą, atliko kultūrinį darbą, įkūrė muzikos sekciją, chorus (uždaryta 1927 m.). Ukmergės žydų skaitymo mėgėjų draugija (nuo 1924 m.) išlaikė biblioteką, skaityklą, joje buvo 49 nariai.

Rozembliumo našlaičių namų draugija (nuo 1922 m.) ne tik įkūrė našlaičių namus, bet ir 1928 m. miesto kino teatrą „LYRA“.

Vienu ar kitu metu veikė ir daugiau draugijų.

1940 m. pradžioje Ukmergėje gyveno 6 žydai dantų gydytojai bei 9 įvairių sričių daktarai.

Lietuvą aneksavus Sovietų Sąjungai, žydų bendruomenės laukė didelės permainos. Jau 1940 m. liepos pradžioje žydų gimnazijoje uždraustas mokymas hebrajų kalba, paliktas tik jidiš kalba. Tų pačių metų rugpjūtį viena po kitos buvo uždarytos visos Ukmergės žydų parduotuvės, verslovės, draugijos ir organizacijos, jų nuosavybė konfiskuota ir perduota Lietuvos komunistų partijai. Rugpjūčio 10 d. uždaryta Rozembliumo našlaičių namų draugija ir našlaičių prieglauda. Konfiskuotas 60 tūkst. litų įvertintas jos turtas. Nuo 1940 m. gruodžio 6 d. iki 1941 m. gegužės 25 d. buvo nacionalizuoti žydams privatininkams ir žydų organizacijoms priklausę 95 objektai, o iš viso – 147 pastatai – daugiau kaip pusė nacionalizuotų miesto pastatų.

Sunaikino žydų bendruomenę

1941 m. birželio 22 d. tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos prasidėjęs karas faktiškai sunaikino Ukmergės žydų bendruomenę. Vokiečiai Ukmergę užėmė birželio 24 d., bet žydus pradėta suiminėti dar birželio 23-ąją. O masiniai suėmimai prasidėjo birželio 27 d. ir tęsėsi iki pat žudynių pabaigos. Kalėjime, kuriame normaliomis sąlygomis būdavo iki 250 kalinių, perpildytose sausakimšose kamerose sugrūsdavo 700-800 žmonių, didžiųjų žudynių išvakarėse – net 1 000–1 400.

Kadangi žydai kalėjime nebetilpo, liepos mėnesį buvo įkurtas getas Užupyje, Smėlių priemiestyje, Antakalnio ir Nuotekų gatvėse. Ten buvo perkelti 2 366 Ukmergės miesto žydai. Iš Ukmergės apskrities kaimų ir miestelių į miestą vežami žmonės pakliūdavo į kalėjimą ar į kitą getą Vaitkuškio dvare.

Pavieniai žydų šaudymai prasidėjo dar birželio mėnesį. To mėnesio pabaigoje kažkam nušovus du vokiečių kareivius, buvo nužudyti visi Ukmergės žydų ligoninės darbuotojai. Šaudynių pasitaikydavo ir liepos mėnesį, bet masinės jos dar nebuvo. Masinis žydų naikinimas Pivonijos šile vyko rugpjūčio 1, 8 ir 19 dienomis. Rugpjūčio 1-ąją sušaudyta 514 žydų (259 vyrai, 255 moterys). Didžiausios galutinės žudynės vyko rugsėjo 5 d. Nužudyti 4 709 žydai (1 123 vyrai, 1 849 moterys, 1 737 vaikai).

Pavienių šaudymų, suradus besislapstančius žydus, būta ir vėliau, bet masinių jau nebebuvo, nes Ukmergės miesto ir apskrities žydų bendruomenės visai neliko.

Žudynes vykdė SS oberšturmfiurerio Joachimo Hamano vadovaujama SD komanda „Skrajojantis būrys“, žudęs visoje Lietuvoje, Ukmergės, Žemaitkiemio, Vidiškių ir Kavarsko apylinkių pagalbinė policija („baltaraiščiai“). Pasak vokiečių ataskaitos Reicho vadovybei, Pivonijos šile žudynių metu iš viso sušaudyti 6 399 Ukmergės apskrities žydai.

Neatskiriama Lietuvos valstybės istorijos dalis

Išlikęs materialus ir nematerialus žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos valstybės istorijos dalis. Ukmergėje gyvenusi gausi žydų bendruomenė prisidėjo prie miesto augimo, pramonės klestėjimo, prekybos, amatų ir kultūros vystymosi, tačiau holokaustas iš pagrindų pakeitė žydų tautos situaciją Lietuvoje. Buvo sunaikinta ne tik daugelis jų kultūros paminklų, bet ir pačių žydų liko labai nedaug. Įvairiuose šalies kampeliuose išlikę žydų nematerialaus kultūros paveldo objektai dabar yra vienos tautos gyvenimo ir kultūros simboliai.

Genovaitės KAZIELIENĖS nuotraukos

Vilkmergėlės gatvėje, tuo metu vadintoje Egipto gatve, 1889 m. žydams leista statyti mūrinius Egipto maldos namus. Sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę, pastatas pritaikytas gamybai.