Į Ukmergę atvyko su misija – įkvėpti gyvybės ir užauginti naujų krikščionių

Šį rudenį Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje prasidėjo ALFA kursas suaugusiesiems – katechumenatas. Pirmąjį Advento sekmadienį katechumenai įvesdinti į bažnyčią. Tokios apeigos Ukmergėje vyko pirmą kartą. Įkrikščioninimo programai vadovauja Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių vienuolijos sesuo Pranciška Neringa Bubelytė, FDCJ.

Artėjant šv. Kalėdoms pakvietėme seserį Prancišką papasakoti apie savo misiją, su kuria ji atvyksta iš Kauno į Ukmergę, pristatyti ALFA kursą, supažindinti su suaugusiųjų pasirengimu Krikšto, Atgailos, Eucharistijos ar Sutvirtinimo sakramentams.

– Pirmiausia noriu paprašyti Jus papasakoti šiek tiek apie save.

– Jau ketvirtį amžiaus esu Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių vienuolijos sesuo. Gimiau ir augau Joniškio rajone. Po Šiaulių aukštesniojoje medicinos mokykloje baigtų studijų pajutusi pašaukimą, atvykau į vienuolyną Kaune. Ir dabar čia, vienoje iš mažesnių bendruomenių, gyvenu. Šiuo metu dar ir studijuoju Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologijos fakultete, pastoracinės teologijos magistrantūros programoje. Mano studijos sutelktos į klinikinę pastoraciją ir siekiu įgyti dar pakankamai naują dvasinio asistento gydymo įstaigoje – ligoninėje ar slaugos namuose – specialybę. Tai kažkiek panašu į kapeliono darbą. Noriu atsakingai ir nuosekliai rūpintis ligonių dvasiniais poreikiais, atpažindama juos ir padėdama patenkinti, juolab kad tokį patarnavimą ligoniams numato ir mūsų šalies įstatymai. O poreikis, kaip žinia, šiandien yra milžiniškas, ir ne tik ligoniams bei jų artimiesiems, bet ir medicinos personalui. Apie tai bus ir mano baigiamasis magistro darbas.

– Kokių tikslų vedama Jūs atsidūrėte Ukmergėje?

– Po teologijos bakalauro studijų ir ketverių metų darbo Kauno arkivyskupijos kurijoje dvejus metus misionieriavau Jungtinėse Amerikos Valstijose tarp ten gyvenančių Čikagos ir Lemonto lietuvių bei įgijau labai daug naujos ir įdomios patirties. Grįžusi į Lietuvą buvau pakviesta šią patirtį pritaikyti Jonavoje. Čia, Šv. Jokūbo parapijoje, su bendraminčiais įkūrėme Sekmadieninę mokyklą, kūrybiškai pertvarkėme visą parapijinę katechezę, kuri apėmė vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų pasirengimą sakramentiniam gyvenimui. Be to, dirbau Trečiojo Amžiaus Universitete su senjorais, taip pat ir mokyklose… Jonavoje tarnavau dvylika metų. Užauginome didelį būrį naujų krikščionių, likusių bažnyčioje aktyviais žmonėmis. Turėjome ir mažą bendruomenę – gyvenome trys seserys.

Pasikeitus Jonavos dekanams, pasikeitė ir misijos poreikiai. Aš grįžau į Kauną studijuoti. Tačiau kartkartėmis atvykdavau pas savo dvasios tėvą – dabartinį Ukmergės dekaną kunigą Raimundą Kazaitį – išpažinties. Kai jam buvo paskirta nauja parapija Ukmergėje, pamačiau, jog ji labai skiriasi nuo to, ką mes turėjome Jonavoje. Mano manymu, čia trūksta gyvybės ir veiklos, stinga žmonių įtraukimo, didesnio pasauliečių įsipareigojimo ir aktyvumo. Parapijoje visai nėra jaunimo, vaikų… Mačiau, kad ir kunigams čia nelengva. Tuomet klausiau savęs: gal aš galiu kuo nors padėti, kuo nors pasitarnauti, kad situacija bent kiek imtų keistis?… Tada ir nusprendėme pradėti nuo suaugusiųjų krikščioniško ugdymo, nes būtent per tai ateina į tikinčiųjų bendruomenę ir šeimos.

– Gal galėtumėte trumpai pristatyti ALFA kursą suaugusiesiems? Kam jis skirtas? Ar visi katalikai turėtų kartkartėmis pagilinti savo tikėjimą? Ar nepakanka šventadieniais lankyti bažnyčią, dalyvauti Šv. Mišiose?

– ALFA kursas, beveik prieš 40 metų gimęs Anglijos krikščionių bažnyčioje, labai veiksmingai atnaujino jų bendruomenes, todėl jį perėmė ir pritaikė katalikai. Tiesą pasakius, tai labai ekumeninis kursas, tinkantis visiems krikščionims, kadangi jis pristato pamatinius tikėjimo principus. Taip sakant, išlieja „tvirtą pamatą“, ant kurio galima statyti kitus tikėjimo elementus, pavyzdžiui, sakramentus, dvasingumą, moralę.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyko katechumenų įvesdinimas į bažnyčią. Šioms apeigoms vadovavo parapijos klebonas kunigas R. Kazaitis.

Tai – dešimties susitikimų ciklas, kurių metu vyksta mokymai, liudijimai ir pasidalinimai grupelėse prie arbatos puodelio. Tiesa, dar yra specialus savaitgalis, kuris palieka įspūdį visam gyvenimui ir nuo jo žmogaus tikėjimo gyvenimas ypatingai pasikeičia, nes čia jis realiai patiria Dievą. Mes tai vadiname rekolekcijomis.

Šiaip kursas skirtas visiems tikintiesiems. Man dirbant Jonavoje, jį išklausė ir tikybos mokytojai, ir aktyviausi parapijos bendradarbiai, ir ligi tol nieko bendro neturėjusieji su bažnyčia, tikėjimu. Tikrai derėtų visiems atnaujinti savo žinias bei supratimą ir neapsiriboti tik formaliu sekmadienio Šv. Mišių išklausymu.

– Įkrikščioninimas – kas tai?

– Įkrikščioninimas – pirmųjų sakramentų – Krikšto, Sutvirtinimo bei Šv. Komunijos – priėmimas, kuris vyksta tinkamai tam pasirengus.

– Kuo skiriasi vaikų pasiruošimas sakramentams nuo suaugusiųjų?

– Kadangi vaikai dažniausiai būna jau pakrikštyti ir jie nori pasiruošti tik Šv. Komunijai, tai jiems, skirtingai nei suaugusiesiems, tokio pilno įkrikščioninimo nereikia. Už vaikus, jų tikėjimo augimą Dievo akivaizdoje atsako tėvai. Kai jie patys negali ar nemoka savo vaikų paruošti Atgailos ir Sutaikinimo sakramento praktikavimui bei Šv. Komunijos priėmimui, tai daro parapijos katechetas ar tikybos mokytojas. Tačiau vaikų programa vyksta visus mokslo metus, siekiant jų integracijos parapijos bendruomenėje.

– Kaip tuomet vyksta suaugusiųjų pasirengimas sakramentams?

– Įkrikščioninimo programa, skirta suaugusiesiems, prasideda ankstyvą rudenį ir per kelis atitinkamus ciklus su ypatingomis liturginėmis apeigomis vyksta iki pat Sekminių. Dėl to ir vadinama suaugusiųjų katechumenatu.

Pirmiausia vyksta ALFA kursas, kurį pavadinčiau Evangelijos žinios laikotarpiu. Paskui nuo Advento pirmojo sekmadienio, juos oficialiai įvedus į bažnyčią ir pavadinus katechumenais, prasideda tikroji Įkrikščioninimo programa, padedanti žmonėms pasirengti sakramentams, t. y. konkrečiam gyvenimui pagal Evangeliją. Programoje dalyvauja ir kandidatų sakramentiniai globėjai, ir tikinčiųjų bendruomenė.

Gavėnioje apeigos vyksta beveik kas savaitę, stebint ir meldžiantis už katechumenus visai bendruomenei. Pats Įkrikščioninimas švenčiamas Velyknaktyje, suteikiant iš karto visus tris minėtus sakramentus. Vėliau savo ugdymąsi katechumenai užbaigia per likusias 7 savaites. Šiai programai įgyvendinti visame pasaulyje yra naudojamas specialus apeigynas su specialiomis maldomis bei apeigomis. Lietuvoje iki šiol programa vykdavo tik didmiesčiuose. Naujojo Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo nurodymu ši programa turi būti vykdoma bent jau dekanatų centruose.

Už ilgametę vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų evangelizaciją Jonavoje seseriai Pranciškai įteiktas savivaldybės apdovanojimas „Krištolinė gulbė“.

– Ar galėtumėte iš savo praktikos pasakyti, kas dažniausiai suaugusius žmones paskatina apsispręsti priimti Krikšto, Atgailos, Eucharistijos ar Sutvirtinimo sakramentus? Kaip susiklosto sakramentus priėmusiųjų gyvenimas?

– Oi, labai įspūdingai! Mano patirtis čia yra tikrai turtinga. Jonavoje ALFA kursą turėdavo išklausyti visi Pirmajai Šv. Komunijai besirengiančių vaikų tėveliai. Daugelis jų ateidavo skeptiški ir priešiškai nusistatę, tačiau jau po pusės užsiėmimų jų nuotaikos gerokai pasikeisdavo. Viena pikta ir priešiška mama taip pasikeitė, kad tapo ne tik kitų metų ALFA kurso savanore, bet atsivertusi ir pažinusi gyvąjį Dievą, iškeitė pelningą darbą į labai atsakingą tarnystę kuriant naują miesto parapiją, o galiausiai ėmė tapyti ir ikonas.

Daug žmonių tapo kitų metų Įkrikščioninimo programos savanoriais. Didžioji dalis tokių žmonių susibūrė į naują chorą, pavadintą „Viduramžio choru“, kiti integravosi į jau veikiančias parapijos grupeles ir jas žymiai atnaujino, vyrai pradėjo atskirą „Vyrų maldos grupę“. Kiti atėjo tiesiog išgirdę apie programą suaugusiesiems, kadangi iki tol jie nebuvo priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ar Pirmosios Šv. Komunijos sakramentų, o su vaikais, kaip būna kitose parapijose, ruoštis nenorėjo, buvo nejauku…

Vienais metais tokią programą vedžiau vienoje iš Jonavos rajono parapijų. Po programos vienas jaunas vyras tapo nuolatiniu sekmadienio Šv. Mišių skaitovu, viena moteris po specialių kursų įgijo leidimą nešti Šv. Komuniją ligoniams ir dalino ją atvykus Popiežiui. Dar vienas vyras labai atsakingai ir iliustruotai ėmė perduoti Šv. Rašto liturginius tekstus šios parapijos Facebook‘o puslapyje. Tie keli žmonės labai atnaujino ir parapijos Pastoracinę tarybą…

– O jauni žmonės programoje taip pat dalyvauja?

– Taip, dažnai būna, kad suaugusieji ima domėtis sakramentais ir prieš savo Santuoką. Jeigu jie suspėja, įsijungia į programą ir joje dalyvauja – tokių porų gyvenimas ir vertybės pasikeičia ženkliai. Jos tampa pirmiausia laimingomis poromis, laimingomis šeimomis. Turiu nuostabių pavyzdžių ir iš ankstesnės savo misijos. Viena pora ilgus metus gyveno patogiai ir tik sau, be vaikų. Jų tiesiog nenorėjo. Šiandien turi tris mažylius ir yra laiminga šeima. Į bažnyčią, dargi ir į ALFA kursą, ne tik patys atėjo, bet ir seserį su vyru atvedė, ir mamą…

– Ar programą Ukmergėje vedate viena?

– Ne, mes esame 8 žmonių komanda. Ją be manęs sudaro buvę mano ugdytiniai iš Jonavos – taip pat anksčiau buvę katechumenai. Kai kurie jau net 10 metų savanoriauja ALFA kurse ir padeda įkrikščioninime. Čia yra ir jauna sutuoktinių pora, ir dvi seserys, ir būsimas nuolatinis diakonas pasaulietis.

– Kokie žmonės Ukmergėje lanko kursą?

– Šiais metais ALFA kursą ir katechumenatą pasirinko nedaug žmonių. Nors tikėjomės daugiau, tačiau džiaugiamės net ir ta „saujele“, kurią sudaro keli vyrai ir viena moteris. Tai jau labai brandūs suaugę žmonės, žinantys, ko ieško ir ko nori.

Sakyčiau, dalyvių gausai bei atsiliepimui į kvietimą gal kiek sutrukdė ir karantinas. Dabar, įvedus griežtesnius ribojimus, kiekvieną sekmadienį dirbame nuotoliniu būdu. Matome vieni kitus, susitinkame ir diskusijų grupelėse. Su mumis kartu yra ir jaunuoliai, besirengiantys Sutvirtinimui. Laukiame šv. Velykų, kurių metu vienas katechumenas priims visus sakramentus – jiems jis labai atsakingai ruošiasi. Kitiems Sutvirtinimas bus jau vėliau – pavasarį ar vasarą, kaip leis sąlygos.

 – Galbūt suaugusieji, norintys pasiruošti sakramentams, dar gali kreiptis į Jus?

– Pirmiausia, kiekvienas atvejis yra individualus. Tačiau į situacijas atsižvelgiame. Nors ALFA kursas jau baigėsi ir netrukus pradėsime Katechumenato programą, iki Trijų Karalių dienos dar galima kreiptis į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigus. Primenu, kad mes programą vedame nuotoliniu būdu.

– Ar ateityje ukmergiškiai vėl bus kviečiami lankyti ALFA kursą?

– Manau, kad taip. Ieškosime būdų šį kursą labiau viešinti ir suteikti galimybę – ypač suaugusiems žmonėms – atnaujinti savo krikščioniškąjį tikėjimą, įgyti žinių, susirasti bendraminčių, oriai ir garbingai pasiruošti sakramentams. Kad jie to nori, būtų labai gerai žinoti iš anksto.

– Ko palinkėtumėte ukmergiškiams artėjančių švenčių proga?

– Mes, krikščionys, žinome, kad joks grinčas negali pavogti šv. Kalėdų Žinios ir Dvasios. Tačiau kad būtume visada Kalėdų įvykio nuostaboje, kad širdys neaptuktų kartėliu, nusivylimais, pykčiu ar perdėtu išoriškumu, ieškokime gelmės ir prasmės, siekime Tiesos ir Amžinojo Žodžio pažinimo. Juk pasauliui gimė Meilė, tik atraskime Ją naujai!

Likite sveiki ir būkite palaiminti Naujuosiuose Metuose!

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Kalbėjosi Loreta EŽERSKYTĖ

Nuotraukos iš asmeninio sesers Pranciškos albumo

Vienuolė neretai į rankas paiima ir fotoaparatą…