Rokiškio miesto Nepriklausomybės aikštę papuošė prakartėlė su žmogaus ūgio figūromis.

Gimtoji zeme
„Tautodailė Ukmergės rajone - tradicijos ir novatoriškumas“
Rokiškio prakartėlėje – ir ukmergiškio skulptūros

„Tautodailė Ukmergės rajone - tradicijos ir novatoriškumas“, Kultūra, Naujausi

Paskelbta: 2020/12/13

Rokiškio prakartėlėje – ir ukmergiškio skulptūros

Prasidėjus Adventui Rokiškio miesto Nepriklausomybės aikštę papuošė prakartėlė su žmogaus ūgio figūromis. Jas iš ąžuolo sukūrė Lietuvoje gerai žinomi drožėjai. Tarp jų – ir ukmergiškis menininkas Rimantas Zinkevičius.

R. Zinkevičius su savo išdrožtais piemenėliu ir avinėliais.

Spalį į Rokiškio krašto muziejuje vykusį Prakartėlių drožybos plenerą, skirtą etninių tradicijų tęstinumui, muziejaus savitumui bei patrauklumo didinimui, jo kuratorius pasvalietis Kęstutis Krasauskas subūrė įvairių tautodailės parodų bei konkursų laureatus ir prizininkus, daugelio mūsų šalyje bei užsienyje vykusių plenerų dalyvius. Tai alytiškius Saulių Lampicką ir Artūrą Janicką, garliaviškį Adolfą Teresių, rokiškėną Gintarą Varną, panevėžietį Eduardą Titą ir ukmergiškį R. Zinkevičių. Jie visi rokiškėnams gerai pažįstami: jų sukurtos skulptūros puošia miesto Liongino Šepkos parką, Rokiškio krašto muziejaus buities skyrių, kūryba matyta konkursinėse medžio drožėjų, ne tik prakartėlių parodose. Be to, S. Lampickas, A. Teresius ir R. Zinkevičius yra tapę L. Šepkos premijos laureatais.

Plenero metu pagrindines visoms prakartėlėms būtinas figūras – Marijos, Juozapo ir kūdikėlio Jėzaus – kūrė K. Krasauskas ir A. Teresius. S. Lampickas drožė angelą. Buvo numatyta jį pavaizduoti tokį pat svarbų kaip ir pagrindinės figūros, nešantį džiugesį ir šviesą. Antrame plane vaizduojami trys karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Jauniausią karalių Baltazarą drožė G. Varnas, E. Titas – Merkelį, o A. Janickas – vyriausią karalių, Kasparą. R. Zinkevičiui buvo paskirta užduotis – išdrožti piemenėlį ir du avinėlius. Trečią avinėlį kūrė E. Titas. Naujajame Testamente Kristus dažnai vadinamas Avinėliu, o jo sekėjai – avelėmis. Tai švelnumo, gerumo ir tyrumo simbolis.

Skirtingo amžiaus, bet patyrę, gerai išmanantys etnines tradicijas menininkai su užduotimis puikiai susitvarkė. Rokiškio muziejininkai džiaugėsi, kad išsipildė jų svajonė – buvo sukurta prakartėlė, kurią sudaro žmogaus ūgio figūros. Ji ne tik papildys muziejuje sukauptą prakartėlių kolekciją, bet ją bus galima eksponuoti viešose miesto erdvėse, bažnyčiose, kituose miestuose, reprezentuoti Lietuvos dailę kitose šalyse. Ateityje planuojama prakartėlę nuspalvinti, pagyvinti ir organizuoti tęstinį plenerą, kurio metu bus drožiami gyvūnėliai ir kitos figūros.

Prakartėlių įrengimo atsiradimas yra siejamas su Italijoje gyvenusio šv. Pranciškaus vardu. 1223 m. jis pasiryžo Kalėdas švęsti ypatingai – pasitelkti prakartėlę kaip vaizdinę priemonę, kuri padėtų žmonėms įsivaizduoti Dievo gimimą, ir viską paruošti taip, kaip buvo Betliejaus tvartelyje Jėzui gimstant. Buvo ruošiamos ėdžios, nešamas šienas, atvesti jautis ir asilas.

1283 m. Arnolfas di Cambio iš marmuro iškalė aštuonias statulas – pirmąją mūsų dienas pasiekusią prakartėlę. Pirmosios mažo formato statulėlės paplito XVI a. pradžioje Italijoje, kai jas pradėta naudoti namuose – ne tik bažnyčiose ar vienuolynuose. Manoma, kad į Lietuvą prakartėles atnešė pranciškonai.

1998 m. Rokiškio krašto muziejuje pradėti organizuoti prakartėlių konkursai. Šiuo metu čia sukaupta per 130 prakartėlių kolekcija, kuri eksponuojama muziejaus kluone ir lankoma ištisus metus.

„G. ž.“ inform.

Rokiškio krašto muziejaus nuotraukos