Rašėme Nacionalinį diktantą

Dalia IVAŠKEVIČIENĖ

Rajono savivaldybės administracijos Personalo ir dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė

Nacionalinis diktantas buvo rašomas jau tryliktus metus iš eilės. Į rajono savivaldybę susirinko 28 raštingumą norintys pasitikrinti ukmergiškiai. Rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje sulaukta 12 konkurso dalyvių. Taip pat diktantas buvo rašomas mokyklose; be to, jį buvo galima rašyti su kolektyvo nariais darbo vietoje. Tarp rašiusiųjų savivaldybėje – dvi šios kalbos šventės veteranės. Gina Pažiūrienė diktantą rašė tryliktą, Jūratė Klimantavičienė – dvyliktą kartą.

Diktantas buvo transliuojamas per LRT radiją ir portale lrt.lt, jo tekstą skaitė LRT televizijos laidų vedėjas Marijus Žiedas. Šių metų diktanto teksto „Milinė“ autorė – prozininkė, publicistė ir poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Birutė Jonuškaitė.

„Šių metų tekstas apjungia lietuvių kalbos grožį ir sudėtingą daugiasluoksnę sostinės Vilniaus, o kartu ir Lietuvos istoriją. Tekstas ne tik grakštus ir žavintis lietuvių kalbos gyliu, bet ir intriguojantis – tikimės, kad autoriaus meistriškai supintas pasakojimas paskatins mus stabtelti ties mūsų istorijos vingiais, gal net nauju žvilgsniu pažvelgti į simbolines Vilniaus vietas“, – sakė Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.

Diktanto organizatoriai atkreipia dėmesį, kad į finalą bus atrenkami tik geriausi darbai – mokytojų komisija darbus tikrina tik iki 5–6 klaidos. Todėl konkurso dalyviams buvo rekomenduojama pasilikti savo teksto kopiją (pvz., nuotrauką mobiliuoju telefonu) ir pasitikrinti klaidas savarankiškai, kai 2020-03-02 originalus tekstas bus paskelbtas svetainėse www.diktantas.lt ir www.vlkk.lt

Asmenys, dalyvausiantys Diktanto finale balandžio 4 d., apie tai bus informuoti asmeniškai.

Nacionalinio diktanto dalyvių, vasario 28-ąją Diktantą rašiusių rajono savivaldybės salėje, mintys:

„Pirmą kartą diktantą rašiau kartu su tėčiu – būdama 13 metų. Tada abu varžėmės, kuris padarys mažiau klaidų. Nuo to laiko Nacio-nalinis diktantas tapo tradicija.“

„Esame aštuntokai, dalyvaujame jau ketvirtus metus, mūsų būrys kasmet vis gausėja. Labai ačiū, kad skatinate visus mylėti ir domėtis mūsų gimtąja kalba.“

„Norėjom dalyvauti ir pasitik-rinti savo žinias. Džiugu, kad kolektyvas pritarė šiai minčiai ir sudalyvavo diktanto rašyme.“

„Dalyvauju jau penktą kartą, kasmet laukiu ir manau, kad kiekvieno žmogaus garbės reikalas – taisyklingai rašyti gimtąja kalba. Juk mūsų kalba ypatinga, nors ir daug taisyklių, bet skamba nuostabiai.“

„Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais galiu tęsti tradicijas, saugoti lietuvių kalbą.“

„Džiugu, jog gimtąją kalbą myli tiek daug žmonių. Smagu, kad telefonai ir kiti išmanieji įrenginiai neišstumia meilės knygai, raštui, kalbai.“

„Džiugu, kad žmonės neišsigando pranešimų apie virusą ir taip gausiai susirinko. Tik visada norėtųsi, jog tokie renginiai vyktų savaitgaliais.“

„Rašau trečią kartą. Diktantas – reta galimybė atsijungti nuo aplinkos ir atsiduoti vienam darbui. Diktantas – visada gražūs tekstai, kurių, ko gero, šiaip neskaitytum…“

„Jau ketvirtą kartą rašau diktantą. Šių metų diktantas nesunkus, padariau tikriausiai skyrybos klaidų. Smagu dalyvauti, prisiminti senus laikus, kai mokykloje per lietuvių kalbos pamokas rašydavome diktantus…“

„Džiaugiuosi, kad kiekvienais metais vyksta toks renginys. Diktantas buvo sunkus, tačiau tekstas gilus ir suprantamas. Man labai patiko!“

„Dalyvavau pirmą kartą, labai patiko. Tačiau kai kurios diktanto vietos buvo neaiškios.“

„Visiškas kultūrinis dinozauras. Šiais blizgučių ir lengvo tuščio gyvenimo kulto laikais – visiška atgyvena. Būtinai reikia dalyvauti!“

Daivos ZIMBLIENĖS nuotr.