Kuriamame memoriale – šventenybės ir iš Ukmergės

Elena LIUTKUTĖ

Vilniuje, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, buvo surengtas posėdis, kuriame per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę įamžinimo reikalu posėdžiavo Visuomeninė taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės komisijos bei kitos visuomeninės organizacijos. Renginyje Ukmergei atstovavo Atsargos karininkų sąjungos Vilniaus skyriaus narys Vidmantas Leščius.

Posėdis prasidėjo iškilminga Laisvės gynėjų rikiuote, sveikinimais. Pranešimus skaitė istorikas prof. Valdas Rakutis, Lietuvos policijos veteranų asociacijos narys, ats. vyr. komisaras Liutauras Vasiliauskas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento karininkas Tomas Čeponis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Gasparas Genzbigelis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, Seimo Laisvės komisijos pirmininkas Juozas Olekas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis, kiti pranešėjai. Jie pažymėjo, kad Lukiškių aikštė po trijų dešimtmečių pagaliau sulaukė, kol bus įamžinta istorinė atmintis. Visuomenės pastangų dėka čia atsiras memorialo širdis – šventų relikvijų, suteikiančių aikštei naują, atminties ir pagarbos kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę prasmę.

Po posėdžio iš Seimo rūmų buvo surengta iškilminga eisena. Jos dalyviai į Lukiškių aikštę, kur steigiamas memorialas, nešė deglus, sovietmečiu nužudytų, nukankintų Lietuvos generolų, dvasininkų, valstybės vadovų, partizanų, laisvės kovotojų portretus ir kapsules su Laisvės kovų bei kančių šventenybėmis ir palydimaisiais dokumentais.

„Kunigo Aušvydo Belicko pašventinta kapsulė su šventenybėmis buvo nuleista į kuriamo memorialo – „Šimtmečio žiedo“ – centre esančią ertmę. Greta jos buvo nuleista antra kapsulė su palydimuoju raštu, kapsulės įterpimo aktu ir šventenybių sąrašu, – papasakojo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo valdybos narys, atsargos majoras V. Leščius.

Pasak jo, sąraše be kitų paminėtos relikvijos, atkeliavusios ir iš Ukmergės rajono. Tai žemė iš Lėno miško, partizanų žūties vietos, kur 1945 m. sausio 12 d. žuvo Vyčio apygardos partizanų vadas Juozas Krikštaponis; žemė iš Juodkiškių kaimo, Didžiosios kovos apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno ir jo štabo žūties vietos; žemė iš Dukstynos kapinių, kuriose perlaidota 218 partizanų bei palaidotas monsinjoras Alfonsas Svarinskas; žemė iš Deltuvos miestelio, nuo 2001 m. pastatyto kryžiaus žuvusiems partizanams; žemė iš Pašilės miško, kur buvo išniekinti 57 partizanų palaikai.

„Priglausk prie Savęs, Aukščiausias, Lietuvos Laisvės kovotojus Amžinojoje tėvynėje, apsaugok šalį, už kurią jie gyvybes aukojo.

Dievas tepriima jų auką ir tepaverčia laisvos ir kilnios ateities laidu būsimosioms Lietuvos kartoms.

Šis laisvę mylinčių žmonių ir reikšmingų įvykių atminimo liudijimas teprimena ir tebyloja esamoms ir būsimoms kartoms apie sudėtas aukas ant MEILĖS ir LAISVĖS Lietuvai aukuro.

Ši kovų relikvijų buveinė tebūna gyvųjų susikaupimo, maldos ir pagarbos atminimui vieta“, – rašoma prie šventenybių pridėtame palydimajame rašte, kurį pasirašė Visuomeninės tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vidmantas Samys, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio pirmininkas Giedrius Gataveckas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkas Antanas Burokas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas A. Belickas.

Jono ČESNAVIČIAUS nuotraukos

Kapsulę su šventenybėmis prie kuriamo memorialo atnešė atsargos majorai (iš kairės) Vidmantas Mažeika, Gintaras Jegelevičius, V. Leščius ir A. Burokas.