Žemaitkiemio savanoriai

Rita Mikutienė

Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė

 

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau atsigręžiame atgal: kaip kūrėsi mūsų valstybė iš pelenų ir vėl sugriauta kėlėsi…

„Privalome, kad ir praėjus šimtmečiui, išreikšti deramą pagarbą visiems tada pasiaukojusiems Tėvynei, klojusiems XX a. valstybės pamatus, ant kurių ji ir dabar po visų okupacijų ir netekčių tebestovi.“ ( www.versme.lt)

1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau nei realios valdžios, nei karinių dalinių Lietuvos Taryba dar neturėjo. Pirmieji į Lietuvą jau 1918 m. pradžioje grįžo generolas Jurgis Kubilius, karo gydytojas papulkininkis Vladas Nagevičius, papulkininkis Stasys Nastopka, karininkai Kazys Škirpa, Mykolas Velykis, Petras Ruseckas ir kiti. 1918 m. gegužės 15 d. Lietuvos Taryba pavedė pulkininkui Jonui Kubiliui pasirūpinti lietuvių karo belaisvių grąžinimu į Lietuvą. Spalio mėn. įsteigta Apsaugos komisija, vadovaujama Stasio Šilingo, kuri organizavo lietuvių karininkų grįžimą. Kiekvienoje iš 12 Lietuvos sričių nutarta suorganizuoti savisaugos būrius. 1918 m. spalio mėn. pabaigoje Vilniuje pradėjo rinktis pirmieji savanoriai, bet vokiečiai neleido jų apginkluoti.

1918–1920 m. kariuomenei teko kovoti už Lietuvos laisvę su rusų bolševikais, bermontininkais, lenkais.

Pirmosios kautynės su puolančia rusų kariuomene įvyko 1919 m. vasario 7–8 d. ties Kėdainiais. Vasario 8 d. kautynėse ties Taučiūnų kaimu žuvo kareivis savanoris Povilas Lukšys. Tai buvo pirmoji Lietuvos kareivių auka. 1919 m. vasario 12–13 d. įvyko kautynės ties Alytumi, kurį puolė gausios raudonarmiečių pajėgos. Kautynėse žuvo 1-ojo pėstininkų pulko vadas Antanas Juozapavičius. Tai buvo pirmoji Lietuvos kariuomenės karininkų auka. Tačiau bolševikų puolimas buvo sustabdytas. Į pagalbą besiformuojančiai kariuomenei daugelyje vietų atėjo iš vietos gyventojų susiformavę partizanų būriai.

Ukmergės rinktinė iš pozicijų prie Vidiškių miestelio pagal Šventosios upę trimis voromis pradėjo pulti abipus Ukmergės–Utenos plento. Gegužės 18 d. užėmus Kurklius, puolimas buvo nukreiptas į šiaurę. Gegužės 19 d. Ukmergės rinktinės kariai užėmė Anykščius, gegužės 20 d. – Andrioniškį, gegužės 21 d. – Viešintas. Toliau buvo tęsiama Kupiškio–Utenos operacija. Pirmojo pėstininkų pulko daliniai puolė Utenos–Zarasų kryptimi. Mūšiai tęsėsi iki 1920 m. lapkričio 29 d., kol Lietuvos kariuomenės puolimas buvo nutrauktas Tautų Sąjungos komisijos ir pasirašyta taikos sutartis su Lenkija, tačiau Lenkija savo įsipareigojimų taip ir neįvykdė.

Atminimo ženklų statymo iniciatorius žurnalistas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas sakė, kad pagal jo surinktas istorines žinias, ginti Nepriklausomybę savanoriai išėjo iš 420 Lietuvos miestelių ir kaimų. Savanorių 1918–1920 m. buvo apie 10 tūkstančių, O iš tuometinio Žemaitkiemio valsčiaus išėjo 50 jaunų vyrų. Jų pavardes galime rasti www.versme.lt

 Kaip mums padėkoti tiems jauniems vyrams, kurie prieš šimtą metų išėjo ginti Tėvynės iš dabartinės Žemaitkiemio seniūnijos, turėdami tik vienintelį turtą – gyvybę? Pasinaudojome žurnalisto V. Kavaliausko mintimi, kad saviems ir labai brangiems žmonėms padėkosime jų atminimui skirtu paminkliniu akmeniu miestelio centre. Visaip susiklostė jų likimas, tačiau visada jie liks kartu su mumis…

 Vasario 16 d., 10 val., Žemaitkiemio miestelyje, centre, bus atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo Žemaitkiemio savanoriams:

Adolfui Ališauskui, gimė 1895 08 15. Tarnavo sav. 1919 05 20–1921 10 29. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6558, išduotas 1931 03 26.

Vladui Gumbaragiui, gimė 1901 09 26. Tarnavo sav. 1919 06 01–1920 09 02. Apdovanojimo liudijimas Nr. 1659, išduotas 1929 02 19.

Antanui Kapočiui, gimė 1899 05 10. Tarnavo sav. 1919 05 21–1921 12 01. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7348, išduotas 1931 09 25.

Mykolui Kapočiui, gimė 1900 09 26. Tarnavo sav. 1919 05 20–1920 06 24. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5484, išduotas 1930 08 11.

Augustui Kličiui, gimė 1882 12 19. Tarnavo sav. 1919 05 28–1920 06 04. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5483, išduotas 1930 08 11

Edvardui Kurkienui, gimė 1897 04 16. Tarnavo sav. 1919 05 07–1920 05 09. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9436, išduotas 1934 02 12.

Petrui Steikūnui, gimė 1900 06 19. Tarnavo sav. 1919 02 20–1923 09 27. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3422, išduotas 1929 07 31.

Kaziui Terekui, gimė 1900 02 27. Tarnavo 1919 06 10–1921 12 01. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7738, išduotas 1931 12 30.

Boliui Užgai, gimė 1904 01 02. Tarnavo 1919 05 23–1920 10 20. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5181, išduotas 1930 06 25.

Juozui Zurzai, gimė 1902 03 09. Tarnavo 1919 06 20–1921 07 07. Apdovanojimo liudijimas Nr. 2379, išduotas 1929 05 31.

Savanorių sąrašą pagal Lietuvos valstybės centriniame archyve saugomas bylas parengė istorikas, ilgametis šio archyvo direktorius bei „Lietuvos valsčių“ serijos autorius dr. Ričardas Čepas, už šį milžinišką valstybinės svarbos darbą nusipelnęs didelės pagarbos ir padėkos.

Šio paminklinio akmens statybą labai palaikė, finansavo ir padėjo pastatyti mūsų krašto ūkininkas Zenonas Vaičiulis su visa šeima, o jį sukūrė ir iškalė Valerijonas Januškevičius. Taip pat 11 val. Žemaitkiemio seniūnijos salėje bus atidaryta paroda apie Žemaitkiemio savanorius, kuriai medžiagą surinko ir ruošia Žemaitkiemio bibliotekininkė Ramunda Misiūnienė. Tačiau dar mes labai mažai žinome apie savanorius. Galbūt dar yra jų palikuonių ar giminaičių, ar šiaip besidominčių Lietuvos kariuomenės, Lietuvos istorija, kurie galėtų daugiau pateikti informacijos apie šiuos narsius vyrus. Labai laukiame visų, ką nors galinčių papasakoti, ir visų, kurie nori sužinoti, atvykstant į Vasario 16-osios renginius Žemaitkiemyje.

Lietuvos Gimtadienis – šimt-metis – tai džiaugsmo šventė: tad visus linksmins jungtinis Balninkų ir Valų kolektyvas. Labai svarbu, kad Lietuva dar švęstų daug šimtmečių, jog jaunimas žinotų mūsų didvyrius, kad galėtų iš jų semtis tvirtybės ateities kūrimui.