Išvengti skarlatinos padeda higiena

Karščiavimas, angina ir bėrimai – pagrindiniai skarlatinos – streptokokų sukeliamos infekcinės ligos – simptomai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistų teigimu, šios ligos atvejų skaičius Ukmergės rajone išaugo keliasdešimt kartų: 2023 metais (iki gruodžio pradžios) registruoti 52 atvejai, kai per visus metus 2022-iais buvo tik 3. Lietuvoje pernai, sausio–lapkričio mėnesiais, taip pat užfiksuota kur kas daugiau susirgimų skarlatina nei 2022 m. (atitinkamai 2 982 ir 679 atvejai). Duomenys rodo, kad dauguma atvejų fiksuoti tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų, penktadalis – pradinukams.

Specialistai primena, kad nors nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.

„Duomenys rodo, kad skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų vaikai, todėl šios ligos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose“, – pabrėžia NVSC Ukmergės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai.

Kaip užsikrečiama?

Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, kuriais naudojosi sergantis asmuo, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas.

Pagrindiniai simptomai

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (iki kelių savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.

Gali sirgti visi

Skarlatina dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems (2017–2021 m. 99–100 proc. nustatytų skarlatinos atvejų sudarė nepilnamečiai), tačiau susirgti gali ir vyresni žmonės, jie neretai serga sunkiau. Didesnė rizika susirgti yra tiems suaugusiesiems, kurie turi ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų arba dažnai bendrauja su tokiais vaikais, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų, vaikų dienos centrų ir pan. darbuotojai.

Sunegalavus – kreiptis į gydytoją

Pasak NVSC specialistų, skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.

Specialistai pabrėžia, kad atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą. Taip bus ne tik užtikrinamas sėkmingas gijimas, tačiau ir užkirstas kelias infekcijos plitimui šeimoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje ir visoje visuomenėje.

Kaip apsisaugoti?

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis apsaugoti save ir savo aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.

„G. ž.“ inform.