Prieš 100 metų: 1923-ųjų rugsėjis Ukmergėje

•   1923 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės gimnazijos tikybos mokytojas kun. Klemensas Jurkus, vadovaujantis Žemaičių vyskupijos kurijos raštu, atleistas iš eitųjų pareigų, o Rokiškio gimnazijos mokytojas kun. Jonaitis Martynas perkeltas į Ukmergės gimnaziją, pavedant jam dėstyti tikybą ir Ukmergės lenkų progimnazijoje. (Švietimo darbas. – 1923.)
•  „Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoją Glazą Josifą, atatinkamai tos gimnazijos direktoriaus pranešimui, laikyti atleistu nuo mokytojavimo nuo š. m. rugsėjo m. 1 d. ir nuo tos pat dienos leisti joje mokytojauti Ukmergės žydų gimnazijos (hebrajų dėst. kalba) mokytojui Golinpoliui Akibai, atleidžiant jį iš minėtos gimnazijos.“ (Švietimo darbas. – 1923.)
•   1923 m. rugsėjy mėnesio pragyvenimo minimumas vienam suaugusiam žmogui Ukmergėje buvo 96,36 Lt. (Lietuva. – 1923.)
•   Ukmergės I pradinės mokyklos mokytojas Adomas Kliučius buvo visuotino Lietuvos gyventojų surašymo, vykusio 1923 m. rugsėjo 11 d., Ukmergės miesto apygardos vedėjas. (Lietuva. – 1923.)
•   Visuotino gyventojų surašymo duomenimis Ukmergėje gyveno 5 461 vyras ir 5 138 moterys. Iš viso – 10 599. Iš jų: lietuvių – 5 243 (49,5 proc.), žydų – 3 887 (36,6 proc.), lenkų – 801 (7,6 proc.), rusų – 550 (5,2 proc.), vokiečių – 21 (0,2 proc.), latvių – 9 (0,1 proc.), užsieniečių – 83 (0,8 proc.). (Lietuva – 1923.); 1923 m. rugsėjo 17-23 d. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis Vilkmergės valsčiuje gyveno 4 802 žmonės. (Savivaldybė. – 1924.)
•  „I pulko karininkui Rugiui Antanui leisti dėstyti gimnastikos pamokas Ukmergės gimnazijoje nuo š. m. rugsėjo m. 10 d. ir leisti šiems mokslo metams laikinai joje mokytojauti Novašaičiui Jonui nuo š. m. rugsėjo m. 12 d.“ (Švietimo darbas. – 1923.)
•  1923 m. rugsėjo 18 d. Anicetas Barakauskas paskirtas Ukmergės klebonu ir tikybos mokytoju 3-se lenkų gimnazijos klasėse. (Ganytojas. – 1923.)
• „Ketvirtadieniais pas mus būna turgai, bet šį ketvirtadienį, 20 rugsėjo, žydams išpuolė didžioji šventė – Mikeliai, krautuvės buvo uždarytos. Vienok, neveizint į tai, turgun žmonių privažiavo gana daug ir prekyba ir be žydų ėjo gyvai. Mat jau ir krikščionys vis daugiau pradeda imtis prekybos. Tik trūksta dar javų pirklių. Daug viso ko sodiečiai Ukmergėn priveža, tik sviesto visados labai mažai ir tas pats ne taip pagamintas ir įpakuotas, kaip reikėtų. Sviestas gi ūkininkams duotų daug didesnį pelną negu grūdų ūkis./ Čia turėtų ateiti pagalbon ir valdžia, surengdama Ukmergėje tam tikrus kursus.“ (Vienybė. – 1923.)
•  1923 m. koncesijos sutartimi, prie Šventosios upės pastatyta elektros stotis perėjo koncesininkui K. Deveikiui iki 1951 m. Vėliau stotis turėjo atitekti miesto nuosavybėn. Pagal šią sutartį miestas privalėjo nemokamai gauti tam tikrą kiekį el. energijos. (Lietuvos aidas. – 1933.); „[…] Sutartyje pasakyta, kad koncesionierius privalo duoti šviesą nuo sutemos iki 12 val. nakties. Tarifas nustatytas pagal Kauno miesto elektros stoties tarifą, skaitant kw. h. vasarą 50 proc., žiemą 60 proc. Kauno kainų. […]“. (Lietuvos aidas. – 1932.)

„Ukmergės kultūros puslapiai“, autorius – Julius ZARECKAS