Šventojoje vandens lygio absoliutus minimumas dar nepasiektas.

Aktualijos, Naujausi

Vanduo nusekęs ir Šventojoje, ir šuliniuose

Loreta EŽERSKYTĖ

Lietuvoje nacionaliniu mastu rugpjūčio 14 dieną paskelbta hidrologinė sausra. Nors praėjo pustrečio mėnesio, situacija negerėja. Šventojoje ties Ukmerge spalį buvo pasiektas žemiausias vandens lygis. Valstybinio požeminio vandens monitoringo duomenimis, gruntinis vanduo, kurį gyventojai naudoja šuliniuose, taip pat yra gerokai nusekęs, Ukmergėje jau yra pasiekęs labai žemo lygio zoną.

 

Rudenį situacija vargu ar pasikeis

Apie gręsiančią hidrologinę sausrą prabilta jau šių metų pavasarį, kai gegužės 5-ąją Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) prie Aplinkos ministerijos hidrologai Šventojoje ties Ukmerge išmatavo vandens debitą – upės vandeningumą. Tuomet upėje vandens lygis buvo 41 cm mažesnis už vidutinį daugiametį gegužės mėnesio vandens lygį. Ši situacija buvo labai panaši į 2019 metų gegužę, tačiau vandens lygiai buvo dar labiau nukritę nei pastaraisiais metais. Nors pavasarį upės vandeningumo sumažėjimas nebuvo kritinis, tačiau specialistai užsiminė, jog upė praneša apie besiartinančią hidrologinę sausrą.

Hidrologinė sausra šalyje nacionaliniu mastu paskelbta, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekė vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. Šventojoje rugpjūčio 17 dieną vandens lygis buvo 5 cm žemiau vidutinio daugiamečio rugpjūčio vandens lygio.

Kaip „Gimtajai žemei“ teigė LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistai, pagal daugiamečius duomenis rugpjūtį žemiausias vandens lygis Šventojoje buvo pasiektas 1957 m., kai buvo užfiksuotas 27 cm žemiau nulinės žymos.

Įsibėgėjus spaliui Lietuvoje ir toliau fiksuojama hidrologinė sausra. Specialistų manymu, situacija šį rudenį jau vargu ar gali pasikeisti. Labiausiai nusekusios yra didžiosios šalies upės – Nemunas ir Neris, taip pat – ir Šventoji.

Absoliutaus minimumo nepasiekė

LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresniosios specialistės Janinos Brastovickytės-Stankevič teigimu, spalio pradžioje buvo pasiekti žemiausi vandens lygiai, stebėti šiemet. Pirmąjį spalio mėnesio dešimtadienį keturiose upėse (šešiose vandens matavimo stotyse) buvo fiksuojami absoliutūs daugiamečiai spalio mėnesio minimumai: Nemune ties Druskininkais, Nemajūnais, Smalininkais, Merkyje ties Puvočiais, Šalčioje ties Valkininkais, bei Nevėžyje ties Babtais.

„Šventojoje ties Ukmerge spalį taip pat buvo žemiausias vandens lygis, tačiau absoliutus minimumas nepasiektas. Vandens lygio pokyčiai Šventojoje yra nežymūs, šiuo metu vandens lygis virš posto nulinės žymos siekia 26 cm, tai yra 16 cm mažiau vidutinio daugiamečio spalio mėnesio vandens lygio“, – situaciją „Gimtajai žemei“ komentavo specialistė.

Ji taip pat pastebėjo, jog Šventosios upėje vandens lygis pamažu kyla: „Pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes laukiame kiek daugiau lietaus, kuris bent šiek tiek atgaivins upes ir ežerus.“

Mažėja tiek paviršinio, tiek požeminio vandens

LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė paaiškino, kad smarkūs liūtiniai lietūs, didelis kiekis kritulių vandens lygio kilimui neturi jokios naudos.

„Stiprus lietus sparčiai perpildo viršutinio dirvos sluoksnio poras, vanduo nesifiltruoja giliau, o paviršiniu nuotėkiu, išplaudamas dirvos maisto medžiagas, jis nuteka į upes. Taip vandens lygis pakyla valandai ar kelioms ir vaga nuteka žemyn, o vandens lygiai ir toliau krenta. Kitaip yra, kai kelias dienas ar savaites lyja silpnas ištisinis lietus. Tuomet kritulių kiekis būna toks pat, kaip ir liūtinio lietaus metu. Bet jis palengva sudrėkina ne tik viršutinį dirvos sluoksnį – vanduo filtruojasi ir nusėda gilyn, taip papildydamas vandens atsargas dirvoje. Kaip žinia, geriausiai vandens atsargas dirvoje papildo sniego tirpsmo vanduo, kuris pamažu įsifiltruoja į dirvą, nėra veikiamas vėjo ar staigių temperatūrų skirtumų“, – aiškino J. Brastovickytė-Stankevič.

Taip pat specialistė pažymėjo, jog tokiais nuosėkio laikotarpiais upes maitina požeminiai vandenys, šaltiniai. Dėl nepakankamos drėgmės ir sausų bei karštų vasarų sparčiai krenta tiek paviršinio, tiek požeminio vandens lygis. Tad daugelyje Lietuvos regionų džiūsta ir šuliniai.

Kasdien matuoja gruntinio vandens lygį 

Norėdami išsiaiškinti, kokia yra požeminio vandens situacija Ukmergės rajone, susisiekėme su Lietuvos geologijos tarnyba.

„Vertinant valstybinio požeminio vandens monitoringo duomenis matyti, kad gruntinis vanduo, kurį gyventojai naudoja šuliniuose, taip pat yra gerokai nusekęs, daugumoje šalies vietovių pasiekęs žemų lygių zoną. Kaip ir hidrologinę sausrą, taip ir gruntinio vandens nusekimą lemia tos pačios priežastys – pavasario, vasaros ir rudens mėnesiais kritulių buvo mažiau nei įprasta, gruntinis vanduo nepasipildė, be to, oro temperatūra buvo ir vis dar išlieka aukštesnė už vidutinę daugiametę, dėl to daugiau vandens išgaruoja“, – teigė Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

Pašnekovė taip pat pažymėjo, jog gruntinio vandens nuosėkis, besitęsiantis nuo liepos iki lapkričio-gruodžio mėnesio, yra dėsningas, stebimas beveik kiekvienais metais. Tuo tarpu gruntinio vandens atsargos daugiausiai pasipildo vasario-kovo mėnesiais, kai daug kritulių, o oro temperatūra žema.

Pasak R. Radienės, Ukmergės meteorologinėje stotyje yra įrengtas gręžinys, kuriame nuo 2005 metų kasdien matuojamas gruntinio vandens lygis.

Kreivė žemyn leidžiasi nuo vasario

„Vandens lygio kitimo kreivė patvirtina, kad šiais metais vanduo yra labai nusekęs. Panaši situacija buvo ir pernai, o didžiausias vandens lygio kritimas stebėtas 2006 metų spalį. Remiantis daugiamečių stebėjimų duomenimis, galime prognozuoti, kad gruntinio vandens lygis turėtų pradėti kilti žiemos pradžioje, tačiau vandens pasipildymas priklausys nuo kritulių kiekio“, – teigė Hidrogeologijos skyriaus vedėja.

Paklausta, ką būtų galima patarti gyventojams, kad šuliniuose nepritrūktų vandens, Lietuvos geologijos tarnybos atstovė teigė, jog rudens mėnesiais sutaupyti gruntinio vandens, matyt, nelabai pavyks, nes jo naudojimas ir taip yra sumažėjęs – vandens nebereikia naudoti laistymui.

„Būtų galima patarti, esant galimybei, prisijungti prie viešo vandens tiekimo tinklo arba įsirengti vandens gręžinį į gilesnius sluoksnius, kuriuose vandens kiekis išlieka pastovus per visus metus, be to, toks vanduo yra geriau apsaugotas nuo paviršinės taršos“, – pridūrė R. Radienė.

Hidrogeologijos skyriaus vedėja taip pat pastebėjo, jog už gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu yra atsakinga savivaldybė ir esant jo trūkumui, paprastai organizuojamas gyventojų aprūpinimas vandeniu.

Nereti atvejai, kai į šulinius tenka atvežti geriamojo vandens.

Daugėja užsakymų atvežti vandens

UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas teigė, kad įmonė neretai sulaukia gyventojų užsakymų atvežti geriamojo vandens ir jį supilti į išdžiūvusius šulinius.

„Ši paslauga paklausi buvo jau pernai. Šiemet taip pat nuolat sulaukiame tokių užsakymų. Dažną dieną vežame rajono gyventojams vandenį, kad papildytume jo atsargas nusekus šuliniams“, – kalbėjo direktorius.

Pasak įmonės vadovo, tokios problemos nekiltų, jei visi gyventojai būtų prisijungę prie centralizuoto vandentiekio tinklų arba įsirengtų gręžinį. Deja, nutiesti vandens tiekimo tinklus į kiekvieną sodybą nėra galimybės. Gręžinio įrengimas reikalauja nemažų išlaidų, todėl tai ne visiems prieinama. Tad lieka viena išeitis – vandeniu apsirūpinti iš šulinio.

R. Arlinskas sakė, jog užsakymų atvežti geriamojo vandens įmonė sulaukia iš viso rajono. Dažniausiai geriamasis vanduo papildyti šulinius gabenamas į netoli Ukmergės esančias vietoves, sodų bendrijas, Lyduokių seniūniją. Neretai tuo pačiu adresu geriamasis vanduo vežamas ne kartą. Pašnekovas pripažino, jog būna, kad per sezoną pakanka tik vieną kartą papildyti šulinį. Tačiau pasitaiko, jog tai daryti tenka reguliariai.

„Paprastai vežame keturių kubinių metrų talpos cisterną. Iš šios paslaugos uždirbti mes nesiekiame, tad užsakovai sumoka tik už geriamąjį vandenį, kurio kubinio metro kaina yra 1,04 Eur, ir atsiskaito už transporto išlaidas“, – pažymėjo direktorius.

Įmonės vadovas taip pat užsiminė, jog išaugus tokių užsakymų paklausai, planuojama įsigyti dar vieną vandenvežį.

AUTORĖS nuotraukos

 

 

Palikite komentarą apie straipsnį

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas