Būkite budrūs – sukčiai nuolat improvizuoja

Praėjusių metų konkurso „Metų seklys“ pirmos vietos nugalėtojais tapo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų (VPK) komanda, demaskavusi sukčiautojų gaują ir apsaugojusi tūkstančius Europos gyventojų nuo neva sėkmingų investicijų. Pareigūnai nustatė per 20 internete veikusių netikrų investavimo platformų. Investavimo konsultantais pasivadinę asmenys apgaulės būdu iš patiklių gyventojų išviliodavo dešimtis tūkstančių eurų. Tyrimo metu buvo atlikta šimtai kratų, suimta dešimtys įtariamųjų.

Apie populiariausius sukčiavimo būdus kalbamės su vienu iš šios bylos tyrėjų Viliumi AKSAMITAUSKU, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju.

 

– Galima teigti, kad didžioji dalis finansinių nusikaltimų vyksta virtualioje erdvėje?

– Elektroninėje erdvėje sukčių galimybės prasiplėtė milžiniškai – jiems lengviau pasiekti žmones, jie gali užsitikrinti, kad jų asmenybė nebus nustatyta. Atsiradus kriptovaliutoms tapo ypatingai sunku užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Šie nusikaltimai yra latentiniai (nepatekę į apskaitą, neužregistruoti ar neatskleisti – aut. past.), dalis nukentėjusių žmonių net nesikreipia į policiją, ypač jeigu praranda nedideles sumas.

– Kokius išskirtumėte populiariausius sukčiavimus?

– Galime išskirti keturis vyraujančius sukčiavimo būdus: avansiniai mokėjimai, investicinis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas bei pašto kurjerių žinutės ir įvairios žinutės su nuorodomis.

Nukentėję nuo avansinių mokėjimų sukčiavimų asmenys paprastai patiria nedidelius nuostolius. Gyventojai atlieka avansinius pervedimus už įvairiose interneto svetainėse skelbiamus neva parduodamus automobilius, mobiliuosius telefonus ir kitokius daiktus. Tačiau, kaip vėliau paaiškėja, po apmokėjimo su avansą gavusiais asmenimis susisiekti ir įsigyti norimų daiktų nebepavyksta. Tuo atveju, kai pinigai jau būna įskaityti į gavėjo sąskaitą, bankas negali sustabdyti mokėjimo bei grąžinti pinigų.

Todėl gyventojai prieš atlikdami mokėjimą turėtų pasitikrinti, paieškoti informacijos internete, socialiniuose tinkluose, įsitikinti, kad pardavėjo paskyra nėra sukurta prieš keletą dienų. Jei pardavėjas suranda priežasčių, kodėl negalite susitikti, prašo pervesti visą sumą ar dalį pinigų į kito asmens banko sąskaitą, sakydamas, kad tai – draugės, žmonos ir pan. sąskaita, skubina įsigyti parduodamą prekę, nes jau yra daug norinčių, galima įtarti, kad tai – sukčiai.

– Papasakokite plačiau apie investicinius sukčiavimus.

– Investicinių sukčiavimų registruojama mažiau, tačiau jų nuostoliai itin dideli – siekia dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų. Didesnė dalis nukentėjusiųjų nuo investicinių sukčiavimų mažai supranta apie investavimą, tačiau yra girdėję, kad galima pasakiškai praturtėti. Nusikaltimo schema paprasta: dažniausiai socialiniame tinkle žmogus randa skelbimą apie investavimą į kriptovaliutas, paspaudžia nuorodą ir užsiregistruoja. Tuomet tą pačią arba kitą dieną jam paskambina asmuo, paprastai kalbantis rusų kalba, prisistato kokios nors kompanijos brokeriu ar konsultantu, įtikina, kad jam padedant žmogus turi investuoti į kriptovaliutą ir taip galės uždirbti daug pinigų. Žmogus įtikinamas susikurti paskyrą kriptovaliutų keitykloje, ten iš savo banko pervesti eurus, juos pakeisti į kriptovaliutą ir pervesti į sukčiaus nurodytą kripto sąskaitą – neva tokiu būdu jis papildo savo paskyrą. Iš tiesų tą internetinę svetainę sukuria sukčiai, joje neva pavaizduota, kaip keičiasi uždirbamų pinigų kreivė. Deja, žmogus nežino, kad pinigai jau seniai nukeliavę sukčiams. Yra tokių atvejų, kai tuos pačius žmones sukčiai apgauna keliskart. Pavyzdžiui, į policiją kreipėsi 70-metė moteris, kuri jau buvo investuodama nukentėjusi nuo apgavikų. Bet praėjo metai, jai paskambino advokatu apsimetęs asmuo. Pasakė, neva surado jos investuotus pinigus ir nori grąžinti. Ką patarė jai daryti? Vėl atsidaryti kriptovaliutų sąskaitą, kad galėtų jai pervesti prarastus pinigus. Moteris dar kartą užkibo ant to paties kabliuko ir prarado keletą tūkstančių. Sukčiai kaupia žmonių duomenis ir vėliau jais pasinaudoja, kurdami vis naujas situacijas.

Norintiems investuoti patartume neprarasti kritinio vertinimo – visą laiką pagalvoti, ar žmogus, su kuriuo kalbate, yra tikrai tas, kuo prisistato. Galima paieškoti informacijos internete, pabandyti susitikti, pasižiūrėti, kur jo ofisas, pasitikrinti Lietuvos banko svetainėje, ar įmonė turi leidimą verstis tokia veikla.

– Romantiniai sukčiautojai taip pat puikiai išmano psichologiją ir manipuliuoja žmonių jausmais.

– Romantinių sukčiavimų istorija dažnai ta pati: pusamžis išvaizdus vyriškis, dažniausiai našlys, turintis vieną arba du suaugusius vaikus, kariškis, dirbantis kokioje nors slaptoje misijoje arba naftos gręžinių bokštelyje (darbo vietos tokios, kurios neturi laisvo judėjimo). Jie dvi savaites intensyviai bendrauja, pereina į malonų ir šiltą virtualų kontaktą, užmezga romantinius santykius. Moterys, kurioms reikia tokio bendravimo, įkliūna nejučia. O po mėnesio prasideda prašymai: „papuoliau į bėdą, reikia pinigų“ arba „reikia pinigų tam, kad išleistų iš dalinio, o kortelė neveikia…“, arba „nupirkau tau žiedą su briliantu, bet sulaikė muitinėje, reikia pinigų sumokėti muitui“… Jei tik moteris suabejoja, prasideda manipuliacija jausmais – „tu manęs nemyli“, „aš tau toks atsidavęs“, „kaip tu gali taip galvoti“…

Bendravimui kalbos barjeras nėra kliūtis – į pagalbą pasitelkiamas „google vertėjas“. Mūsų duomenimis, dažniausiai romantiniai sukčiai rašo meilės laiškus iš Afrikos. Jų išviliotos sumos įvairios – nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Kaip apsisaugoti? Kritiškai peržiūrėkite asmens paskyrą: paprastai ji būna sukurta prieš kelis mėnesius, tėra įkeltos 3–4 nuotraukos, per paieškos sistemą galima netgi atsekti, kam iš tiesų jos priklauso. Itin atsargiai vertinkite naujus „internetinius“ draugus, ypač, jei jie staiga prisipažįsta apie stiprius jausmus. Galima paprašyti nusifotografuoti su pasu ar parodyti, kur tuo metu jis yra. Netikėkite pasiteisinimais – „neveikia vaizdo kamera“ arba „šiuo metu negaliu kalbėti telefonu“. Niekada nedarykite bankinių pervedimų nepažįstamiems ar tik virtualiai pažįstamiems asmenims.

– Žinučių su įtartinomis nuorodomis yra gavęs kone kiekvienas. Kuo jos pavojingos?

– Pastaruoju metu šis sukčiavimo būdas itin paplitęs. SMS žinutės yra siunčiamos naudojantis trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis. Sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti valstybinės institucijos, banko ar įmonės pavadinimas. Apgavikų siunčiamos nuorodos dažniausiai veda į netikrą banko ar įstaigos interneto puslapį. Neretai asmuo, kuris nėra labai pastabus ar sutrinka, tiesiog skuba ir gali nepamatyti skirtumų. Jei gautą nuorodą paspaudžia, atsivėrusiame naršyk-lės lange prašoma įvesti duomenis – interneto banko atpažinimo, asmens kodus, mokėjimo kortelės duomenis. Kai kuriais atvejais mobiliajame telefone programėlės „Smart-ID“ pagalba prašoma suvesti PIN1 ar PIN2 kodus. Taip gavę prieigą prie asmens lėšų, sukčiai atlieka neteisėtas operacijas: daro pavedimus į kitas banko sąskaitas (dažniausiai užsienyje), perveda į kriptovaliutas arba trečiosiose šalyse perka daiktus ar paslaugas.

Reikia suprasti, kad griežtos taisyklės čia nėra – sukčiai nuolat improvizuoja, ieško naujų būdų, naujų schemų. Pastaruoju metu paplito dar vienas sukčiavimas. Sukuriama Facebook paskyra, paimama žmogaus fotografija, užrašomi tikri vardas ir pavardė. Jeigu viešai yra matomi draugų sąrašai, tuomet jiems siunčiami prašymai priimti į „draugus“, o vėliau – ir paskolinti pinigų. Dar vienas sukčiavimo būdas, kuomet žmonės gauna žinutes su nuorodomis apie tariamai atsiųstas siuntas. Nuėję į paštomatus atsiimti siuntos sužino, kad reikia už ją sumokėti. Dažniausiai tai būna nedidelės sumos ir žmonės vedami smalsumo sumoka, o praplėšę siuntinį randa bevertį daiktą.

Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinis kibernetinis saugumo centras pradėjo blokuoti prieigą prie tam tikrų internetinių puslapių, kurių nuorodas atsiunčia nukentėję arba supratę apgaulę asmenys.

Nukentėjus nuo sukčių nedelsiant reikėtų kreiptis į policiją ir savo finansų įstaigą. Kuo mažiau laiko praėjo nuo mokėjimo įvykdymo, tuo daugiau šansų, kad pinigų pervedimą pavyks sustabdyti. Jeigu jau pakliuvote į sukčių pinkles ir pasidalinote savo kortelių ar banko prisijungimo duomenimis, nedelsdami susisiekite su savo banku ir informuokite apie situaciją. Be to, kiekvienas pilietis gali įtartinų interneto puslapių nuorodas nusiųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui šiuo adresu: https://www.nksc.lt/pranesti.html

– Ačiū už pokalbį ir naudingus patarimus.

Kalbėjosi Asta KROGERTIENĖ,

Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio Specialistė