Tuberkuliozė: svarbiausia – ankstyva diagnostika

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kaip tuberkuliozė plinta ir kodėl ypač svarbu ją laiku diagnozuoti bei laikytis paskirto gydymo.

 

Sergamumas Lietuvoje mažėja

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių mirties nuo infekcinių ligų priežasčių pasaulyje. Nepaisant to, kad jos galima išvengti ir ji yra išgydoma, pasaulyje kiekvieną dieną tuberkulioze suserga apie 30 tūkst. žmonių, miršta – apie 3 560 žmonių. Skelbiama, kad pasaulinės pastangos kovojant su šia liga nuo 2000 m. išgelbėjo 75 milijonus gyvybių.

NVSC duomenimis, pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze kasmet palengva mažėja. Pernai šalyje užfiksuota 611 naujų atvejų (sergamumo rodiklis 21,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 38 mirtys, 2022 m. – 657 nauji atvejai (sergamumo rodiklis 23,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 29 mirtys.

Simptomai priklauso nuo pažeistos vietos

Tuberkuliozė – lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Sukėlėjas dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau gali pažeisti ir kitus organus (kaulus, inkstus ir kt.). Sukėlėjai plinta per orą su dalelėmis. Sergantis atvira plaučių tuberkulioze žmogus išskiria bakterijas kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas. Rizika užsikrėsti kyla artimai ir ilgai bendraujant su sergančiu žmogumi.

Tuberkuliozės simptomai priklauso nuo to, kokia kūno vieta yra pažeista. Europoje maždaug 75 proc. šios ligos atvejų pažeidžia plaučius.

Ne visi užsikrėtę suserga

Tam tikrais atvejais žmogus gali būti užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, bet nesirgti. Tokiais atvejais bakterijos nėra aktyvios organizme, jos nesidaugina, asmeniui nepasireiškia ligai būdingi simptomai (ilgai trunkantis kosulys, skausmas krūtinėje, gausus naktinis prakaitavimas ir kt.) ir liga nėra platinama, todėl toks asmuo nėra pavojingas aplinkiniams. PSO teigimu, maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis. Nustatyta, kad tik 5–10 proc. asmenų, užsikrėtusių šiomis bakterijomis, per gyvenimą suserga.

Svarbiausia – kuo anksčiau diagnozuoti

Daugeliu atvejų tuberkuliozė yra išgydoma, ypač jeigu gydymas pradedamas anksti ir baigiamas visas vaistų kursas. Gydomas pacientas turi griežtai laikytis gydymo režimo, priešingu atveju jis nepasveiks ir platins infekciją toliau. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė susirgti sunkesne forma ar užkrėsti kitus. Svarbiausia pradėjus gydymo kursą – jį užbaigti, nes kitu atveju vystosi atsparios vaistams tuberkuliozės formos, kurias išgydyti ypač sunku ir gydymas trunka keletą metų.

Šiek tiek istorijos

1882 m. kovo 24 d. daktaras Robertas Kochas paskelbė apie tuberkuliozę sukeliančios bakterijos – Mycobacterium tuberculosis – atradimą. Minėtas atradimas atvėrė kelią ligos diagnostikai ir gydymui.

1700-aisiais tuberkuliozė buvo vadinama „baltuoju maru“ dėl pacientų blyškumo. Viduramžiais kaklo ir limfmazgių tuberkuliozė buvo vadinama skrofulioze. Buvo manoma, kad skrofuliozė yra kitokia liga nei plaučių tuberkuliozė.

Prieš atrandant tuberkuliozę sukeliančias bakterijas, buvo manoma, kad ši liga yra paveldima. 1800-ųjų pradžioje Naujojoje Anglijoje kilo „vampyrų panika“. Mieste kilus tuberkuliozės protrūkiui, buvo įtariama, kad pirmasis nuo šios ligos miręs šeimos narys grįžta kaip vampyras ir užkrečia likusius šeimos narius. Norėdami sustabdyti vampyrus, miestiečiai iškasdavo įtariamo vampyro kapą ir atlikdavo ritualą.

„G. ž.“ inform.