Didžiausi oro taršos šaltiniai namuose: ar jūsų sveikatai nekyla pavojus?

Nors nemažai kalbama apie oro taršą lauke, gerokai mažiau dėmesio sulaukia namų oro kokybė. Dažnas galvoja, kad namai – saugiausia erdvė, todėl ir nerimauti nėra ko. Visgi patikrinę savo namų oro kokybę, daugelis turbūt nustebtų. Tad kas gali bloginti namų oro kokybę ir kaip nuo to apsisaugoti?

Buitinė chemija ir gera oro kokybė – nebūtinai suderinama

Nors retas išsiverčiame be buitinės chemijos norint palaikyti švarą ir gaivą namuose, ji gali neigiamai paveikti patalpų oro kokybę. Specialistai įspėja, kad daugelis populiarių buitinės chemijos produktų – valymo priemonių, ploviklių, šveitiklių – į aplinką išskiria nemažai kenksmingų cheminių medžiagų. Tarp jų: chloras, acetonas, amoniakas, fenolis, formaldehidas ir daugelis kitų. Pavojingiausias priemonės yra orkaičių valikliai ir vamzdynams atkimšti skirtos medžiagos, nes jų sudėtyje – didelė chemikalų koncentracija.

Minėtos cheminės medžiagos gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti alergijas, galvos skausmus, odos bėrimus, o toksiškoms medžiagoms kaupiantis organizme – turėti ilgalaikį poveikį sveikatai. Dėl to svarbu rinktis kuo natūralesnę buitinę chemiją su kuo mažiau toksiškų medžiagų sudėtyje arba valymui naudoti natūralias alternatyvas, tokias kaip, pavyzdžiui, soda. Tai gali padėti sumažinti kenksmingų dalelių kiekį namų ore ir užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką.

Cigarečių dūmai – vienas didžiausių pavojų

Vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių – cigarečių dūmai. Tabakui degant išsiskiriančiuose dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų. Didelė dalis šių medžiagų yra itin kenksmingos žmonių sveikatai. Tarp jų yra dervos, anglies monoksidas ir netoli šimto kancerogenų. Šios medžiagos į organizmą patenka ne tik rūkant ar būnant šalia rūkorių. Kenksmingi chemikalai nusėda ant aplinkos paviršių, įsigeria į baldų apmušalus, užuolaidas, kilimus, drabužius ir tokiu būdu pavojų kelia ilgą laiką – net kai rūkyti namuose nustojama.

Norint apsaugoti namus nuo cigarečių dūmų taršos, svarbiausia užtikrinti, kad juose nebūtų rūkoma. Manoma, kad panaikinus degimą, tabaką ar nikotiną galima vartoti mažiau žalingu būdu, mat tada išvengiama pavojingiausių chemikalų, kurie susiformuoja būtent degimo metu. Jei mažiau chemikalų gauna rūkantysis – natūralu, kad mažiau jų turėtų patekti ir į erdvę – namus ar automobilį, tad mažiau jų įkvepia aplinkiniai. Dėl šios priežasties ekspertai neretai linksniuoja bedūmius gaminius kaip mažiau žalingą alternatyvą cigaretėms. Jei visgi patalpose anksčiau buvo rūkomos cigaretės, būtina pakeisti kilimus, užuolaidas ar net minkštus baldus, gerai išvėdinti ir išvalyti patalpas.

Prie oro taršos prisideda ir naminiai gyvūnai

Nors naminiai gyvūnai suteikia išties daug džiaugsmo – kad ir kaip liūdnai skambėtų – jie taip pat prisideda prie namų oro kokybės bloginimo. Gyvūnų plaukai, pūkai, šeriai, pleiskanos gali pasklisti patalpose, nusėsti ant įvairių paviršių ir taip apsunkinti gyventojų kvėpavimą, sukelti alergijas ar net astmos priepuolius.

Naminių gyvūnų šeimininkams svarbu tinkamai juos prižiūrėti, prausti, reguliariai šukuoti, namuose palaikyti tvarką – valyti dulkes, siurbti kilimus ir baldų apmušalus, drėgnai valyti grindis. Namus taip pat reikėtų gerai vėdinti, o jei gyvenamosios patalpos yra didelės, patartina nustatyti erdves, į kurias naminiams gyvūnams nebūtų leidžiama patekti. Tai gali būti, pavyzdžiui, miegamasis, kuriame ypač svarbu užtikrinti švarų ir gaivų orą, nes nuo to priklauso ir mūsų miego kokybė.

Teršalai išsiskiria ir gaminant maistą

Neigiamai oro kokybę namuose gali paveikti netgi toks neišvengiamas dalykas kaip maisto gaminimas. Taršos rizika ypač padidėja naudojant dujines virykles ar kietojo kuro krosnis. Degant gamtinėms dujoms, išsiskiria žmogui kenksmingi junginiai, tokie kaip azoto dioksidas, benzenas, heksenas ir toluenas, kurie gali sukelti kvėpavimo takų ligas ar sustiprinti jų simptomus. Jie taip pat didina riziką susirgti vėžiu.

Maisto gaminimui naudojant kietuoju kuru kūrenamas krosnis, išsiskiria žmogui pavojingi anglies junginiai, tokie kaip anglies monoksidas, kurio didelės koncentracijos žmogui yra mirtinos. Oro taršos namuose šaltiniu gali būti ir riebaluose kepinant, gruzdinant ar skrudinant maistą išsiskiriančios medžiagos. Rizika ypač padidėja, jei maistas prisvilinamas, nes tuomet į patalpą išsiskiria sveikatai pavojingi kancerogenai. Dėl to gaminant patartina įjungti garų surinktuvą, patalpas vėdinti atidarius langus, o maisto gaminimui naudoti elektrinius prietaisus. O daugiabučių namų gyventojai, norintys pasikeisti dujines virykles elektrinėmis, gali pasinaudoti finansine valstybės parama.

Pelėsis gadina ir namus, ir sveikatą

Ypač didelį pavojų gali kelti ant namų sienų, lubų ar grindų besikaupiantis pelėsis. Jis gali sukelti rimtas kvėpavimo takų infekcijas ir lemti kitas sveikatos problemas. Pelėsis susidaro drėgnose patalpose, todėl svarbu užtikrinti, kad namuose nesikauptų drėgmė. Tam reikia įsirengti tinkamą vėdinimo sistemą arba namus dažnai vėdinti. Pelėsių problema gali kilti ir dėl nesandarių langų ar kitų pastato konstrukcijų defektų. Jei pelėsis jau pradėjo veistis, būtina jį kuo skubiau išnaikinti. Tam gali būti tinkamas stiprios koncentracijos sodo tirpalas ar chloro savo sudėtyje turintys balikliai. Visgi paties pelėsio išnaikinimas nepašalins jo atsiradimo priežasčių, todėl norint išspręsti problemą reikėtų pasikonsultuoti su profesionalais.