Kultūrinimosi žemėlapis: viską aplankyti Ukmergėje prireiks ne vienos dienos

Deimantė SKAČKAUSKAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

Liepos 31 dieną Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė naują projektą – galerijų ir parodinių erdvių pažintinį maršrutą „Pamenuok po Ukmergę“. Su savivaldybės internetiniame puslapyje įdėtu žemėlapiu, kuriame pažymėta 18 skirtingų objektų, ukmergiškiai ir miesto svečiai gali patyrinėti meniškąją Ukmergės pusę ir dar labiau ją pažinti. Iš pirmos pažiūros gali pasirodyti, jog pažinčiai su šiuo miestu drąsiai pakaks vienos dienos. Bet…

Saulėta penktadienio popietė Ukmergės centre, miestiečiai neskubėdami vaikštinėja ramiomis gatvėmis, girdėti fontane besiturškiančių vaikų krykštavimas, 25 laipsnių kaitra susipina su Šventosios upės skleidžiama gaiva.

Nuotykiai kiekviename sustojime

Parodų žemėlapyje lankytinos vietos sunumeruotos ir išdėstytos taip, jog būtų patogu keliauti iš vienos į kitą. Maršrutas prasideda nuo miesto centre įsikūrusios galerijos „Vilkamirgė“. Įžengus pro duris darosi kiek nedrąsu: koridoriuje ir kabinetuose nematyti nė vieno žmogaus. Einant tolyn prieš akis išnyra ant sienos kabantys pirmieji paveikslai, tačiau dėmesį nukreipia pradėjusi kaukti signalizacija. Kyla nerimas: galbūt pataikėme ne čia? Abejones greit išsklaido iš tolimiausiojo kabineto pasirodžiusi moteris. Ji patikina, jog kelionę pradėjome teisingai, o signalizacija suveikė dėl ne visiškai uždarytų durų.

„Vilkamirgės“ sienas puošia Marijos Griniuk parodos „Arkties dienoraštis: žemė ir dangus“ tapybos paveikslai. Pirmoji meno stotelė savo reginiais sukuria svajingą nuotaiką ir sužadina norą pamatyti bei patirti daugiau.

Patraukus į antrąją nurodytą vietą, nuotykių išvengti taip pat nepavyko. Na, bet nenoriu skųstis – jie tik suintensyvina meniškosios dienos įspūdžius. Tik įžengus pro Kultūros centro duris, pasitinka suglumusios budėtojos akys. Pasiteiravus, ar galime pamatyti Dailės galerijoje eksponuojamą parodą, budinti darbuotoja Daiva sutriko dar labiau. Aiškiau nepasidarė ir parodžius projekto žemėlapį.

„Nieko negirdėjau apie tai. Apie ką tas projektas? Dailės galerija dar neatidaryta, na, bet galiu jus įleisti…“ – sutiko budėtoja.

Žinia, kad pateksime į vidų itin pradžiugino, nes laikrodis rodė 14 valandą, o atvykėliams nebuvo žinoma, jog darbo dienomis galerija lankytojams atveriama tik nuo 15 valandos.

Pakilus laiptais į antrą aukštą ir pro plačias duris įėjus į galeriją akys pradeda raibti nuo ant sienų kabančių didelių ir ryškių paveikslų. Ši paroda – neeilinė, ji sujungia dviejų kartų menininkes – mamą Jolitą Šlepetienę ir dukrą Emiliją Šlepetytę. Tokios panašios, bet kartu ir labai skirtingos – štai kokios nuotaikos aplanko pasigerėjus kūriniais.

Žemėlapio sudarytojai pagalvojo ir apie įspūdžių įvairovę kelionės metu. Aplankius dvi tapybos parodas, trečias punktas atveda prie fontano. Šalia jo įrengtame keramikos darbų paviljone – galerijoje „Gobis. Lauko expo“ – puikuojasi susimąstyti priverčianti Jono Arčikausko kūryba. Perprasti ją iš pirmo žvilgsnio nepavyks, tad neišvengiamai prireiks pasukti galvelę ir ilgėliau stabtelėti prie šios kompozicijos.

Kaip bėda po vieną nevaikšto, taip ir nuotykiai – pasibeldus į žemėlapyje nurodyto Meno mokyklos Dailės skyriaus duris, greitai aplanko supratimas, jog vasarą mokyklos būna uždarytos. Ši diena negali būti kitokia – vėl nusišypso sėkmė. Veją pjaunantis vyriškis pasiteirauja, kokiu reikalu atvykome, ir netrukus maloniai pasiūlo atrakinti mokyklą, kad apžiūrėtume parodą.

Šios parodos eksponatai – mokinių baigiamieji tapybos darbai, kurie kelia nuostabą ir susižavėjimą tokių jaunų žmonių talentu. Eksponuojami paveikslai suteikia tikrą energijos ir pozityvumo užtaisą visai likusiai dienai.

Interaktyvi Ukmergės istorija

Tolimesnis kelionės tikslas – Kraštotyros muziejus. Tik įžengus pro duris supranti, kad apžiūrėti visus eksponatus prireiks geros valandos ir net daugiau. Muziejaus darbuotoja pirmiausia mus nukreipia į rūsį – pradėti ekskursiją reikia nuo ten įrengtų ekspoizicijų. Šis muziejus išskirtinis – jis eksponatais, aprašytomis istorijomis ir meninėmis instaliacijomis nuosekliai supažindina su Ukmergės miesto ir jos apylinkių istorija nuo akmens amžiaus iki dabartinių laikų. Patirtų įspūdžių užteks dar ne vienai dienai.

„Aš pati esu ne vietinė, atvykau iš Vilniaus paturistauti. Internete domėjausi, ką galima nuveikti Ukmergėje, ir radau nuorodą į šį muziejų, todėl dabar aš čia. Tiesą sakant, nesitikėjau būti taip maloniai nustebinta, taip modernu, taip interaktyvu šiame muziejuje. Labai įdomiai pateikiama ne tik Ukmergės istorija, o ir visą Lietuvą drebinę įvykiai. Esu sužavėta, manau, dar čia sugrįšiu.“ – teigė muziejuje sutikta vilnietė Indira Rogozinaitė.

Mėgaujantis puikiu oru, traukiant nuo vienos parodos iki kitos, ne tik pasisemiama Ukmergės kultūros, bet ir susipažįstama su miesto apylinkėmis. Menuojant po Ukmergę laikas tirpsta kaip ledas vasarinės saulės kaitroje, o meno paieškos atveda į netikėčiausias vietas – laiptinę, parką, barą, bunkerį, žmogaus namus, eksponatai puikuojasi net ir ant pastatų sienų.

AUTORĖS nuotraukos