Lietuvos karščio rekordai

Karštis – pavojingas meteorologinis reiškinys, kai aukščiausia oro temperatūra dieną pasiekia ≥30 °C. Praeityje, prieš 40–60 metų, karštis pasitaikydavo daug rečiau ir netgi ne kiekvienais metais. Šiais laikais šis reiškinys būna kone kasmet po keletą ar net keliolika dienų.

Pietų Europoje liepą buvo fiksuojami virš 40 laipsnių siekiantys karščiai, vietomis oras įkaito net iki 46–48 laipsnių. Šie skaičiai mums atrodo įspūdingi, nes Lietuvoje tokios oro temperatūros reikšmės dar niekada nebuvo užfiksuotos. Paskutinė ekstremaliai karšta diena buvo šių metų liepos 16-ąją, kai oras visoje šalyje įkaito iki 30–35 laipsnių. Tada iki naujo tos dienos karščio rekordo pritrūko vos 0,1 laipsnio, tačiau iki absoliutaus karščio rekordo – nepilnai 3 laipsnių.

Visų laikų aukščiausia Lietuvos teritorijoje išmatuota oro (1,5 metrų aukštyje) temperatūra užfiksuota prieš dvidešimt devynerius metus, 1994-ųjų liepos 30 dieną. Tądien daugelyje šalies rajonų oras įkaito iki 34–35 °C, o Zarasuose net iki įspūdingų 37,5 °C. 1994-07-30 iki šiol tebėra tarp 5 karščiausių dienų Lietuvoje (nuo XX a. vidurio).

Labai panašus karštis – net 37,4 °C, po daugiau nei dviejų dešimtmečių, 2015 m. rugpjūčio 8 d. buvo išmatuotas Birštone.

Nors pasitaiko įvairių vasaros mėnesių, tačiau turima statistika aiškiai rodo, kad karščiai (≥30 °C) mūsų šalyje dažnėja ir intensyvėja (t. y. daugėja kaitrų), todėl tik laiko klausimas kada 37,5 °C rekordinė reikšmė bus pagerinta. Visai realu, kad karštėjant vasaroms iki šio amžiaus pabaigos pirmą kartą šalyje galime pasiekti net ir 40 °C ribą.

VILNIUJE 1961–1990 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo vos 1,7 (arba ~2) karštos dienos, o 1991–2020 m. šis skaičius jau siekė 5,1 dienos (t. y. net 3 kartus dažniau). Praėjusių 10 metų (2013–2022 m.) laikotarpio vidurkis siekia net 8 dienas.

KAUNE 1961–1990 m. laikotarpiu vidutiniškai buvo 1,6 (~2) karštos dienos, o 1991–2020 m. laikotarpiu siekė 5 dienas. Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 7 dienos buvo karštos.

KLAIPĖDOJE karštų dienų fiksuojama mažiausiai. Daug metų oro temperatūra ten net nepasiekdavo 30 °C. Štai 1961–1990 m. laikotarpiu buvo vos 0,5 karštos dienos (arba vidutiniškai 1 diena kas 2 metus), o skaičiuojant pagal naujausią klimato normą (1991–2020 m.) – išaugo iki 3,2 dienos (t. y. net 6 kartus daugiau). Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 6 dienos buvo karštos.

1961–2022 m. laikotarpio vidurkis: Vilniuje – 3,8 dienos, Kaune – 3,6 d., o Klaipėdoje – 2,1 d. Iki pat XX a. pabaigos dažnai pasitaikydavo, kad nė viename Lietuvos mieste oras neįkaisdavo iki 30 laipsnių. Paskutiniai tokie buvo 1996 metai. Iš pastarųjų metų imant, mažai karštų dienų fiksuota 2017 ir 2020 metais. Daugiausia karštų dienų Lietuvoje buvo fiksuojama 2022, 2021, 2014, 2010, 1994 ir 2002 metais. Skaičiuojama, kad iki šio amžiaus pabaigos karštų dienų skaičius Lietuvoje gali išaugti maždaug 2–3 kartus.

Paruošta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją