Rajone neatsiranda norinčių rūpintis beglobiais gyvūnais

Nijolė STUNDŽIENĖ

Jau daugiau kaip pusę metų rajone niekas nesirūpina bešeimininkiais ir beglobiais gyvūnais, nevykdoma ir jų populiacijos kontrolė. Nors savivaldybė skelbė net du šių paslaugų pirkimo konkursus, norinčių tuo užsiimti taip ir neatsirado. Rūpintis gyvūnais nepanoro nei VšĮ „Akeso gyvūnų prieglauda“, veikianti Skabeikių kaime, nei VšĮ „Klajūnas“, įsikūrusi III Antakalnio kaime.

Šių metų pradžioje „Gimtosios žemės“ laikraštyje rašėme, jog rajono savivaldybės administracija šalių sutarimu anksčiau numatyto termino nutraukė sutartį su VšĮ „Akeso gyvūnų prieglauda“ dėl bešeimininkių ir bepriežiūrių naminių gyvūnų (augintinių) gaudymo, karantinavimo, laikinosios globos, eutanazijos, gaišenų surinkimo ir gaišenų utilizavimo, bešeimininkių kačių (katinų) sterilizavimo (kastravimo) paslaugų teikimo. Šį sutartis su minėtąja įmone buvo pasirašyta 2021 metų liepos 21 dieną.

Tuometinis savivaldybės administracijos direktoriaus Darius Varnas sakė, kad taip pasielgta dėl teisinių niuansų. Anot direktoriaus, rajono savivaldybės administracija kaip paslaugos užsakovas buvo pasirašiusi sutartį su VšĮ „Akeso gyvūnų prieglauda“, kuri įsikūrusi Vidiškių seniūnijos Skabeikių kaime. Ši įstaiga paslaugas turėjo teikti 23 mėnesius nuo jos įsigaliojimo dienos, bet ne ilgiau nei bus panaudota pirkimui skirta lėšų suma. Bendra sutarties kaina – 40 tūkst. Eur su PVM. Paslaugos finansuotos savivaldybės biudžeto lėšomis.

Problema kilo dėl to, jog sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, kas turi apmokėti gyvūno priežiūros išlaidas, jei per 14 dienų nuo jo sugavimo neatsiranda buvę ar nauji šeimininkai. Sprendimą dėl eutanazijos taikymo priima veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno sveikatos būklę. Nors paslaugos teikėja turi gyvūnų prieglaudą, tikino esanti nepajėgi ilgiau nei dvi savaites prižiūrėti, maitinti, gydyti visų sugautų gyvūnų. Savivaldybės skiriamų lėšų tam nepakako.

Pasak D. Varno, paslaugos teikėjai pageidavo, kad savivaldybė ir toliau, po numatytų 14 dienų, apmokėtų gyvūnų išlaikymą prieglaudoje. Deja, rajono biudžetui ši našta buvo per sunki. Siekiant išvengti ginčų ir teisminių niuansų, nuspręsta sutartį nutraukti šalių susitarimu, nereiškiant vieni kitiems jokių pretenzijų.

Rajono savivaldybės administracija žadėjo sutartį pakoreguoti ir skelbti naują šių paslaugų teikimo konkursą.

Jis buvo paskelbtas balandžio mėnesį, tačiau neįvyko, nes negauta nė vieno pasiūlymo.

Kaip „Gimtajai žemei“ pasakojo rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vilija Grabauskienė, neįvykus konkursui buvo nuspręsta paslaugas išskirti į dvi dalis ir centrinės viešųjų pirkimų informacinėmis priemonėmis skelbti du mažos vertės paslaugų pirkimus: bešeimininkių ir bepriežiūrių naminių gyvūnų (augintinių) gaudymo, karantinavimo, laikinosios globos, eutanazijos, gaišenų surinkimo bei utilizavimo, ir bešeimininkių kačių (katinų) sterilizacijos (kastracijos) paslaugą pagal programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“.

Paslaugų teikimo terminas – 23 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Tiekėjai pasiūlymus galėjo teikti vienai arba abiem pirkimo dalims. Už šias paslaugas (abiem pirkimo dalims) savivaldybė yra numačiusi skirti po 20 tūkst. eurų (su PVM).

„Pasiūlymų buvo laukiama iki birželio 8 dienos, tačiau ir vėl niekas prašymų dalyvauti nepateikė“, – sakė V. Grabauskienė, kuri ir buvo šio viešojo pirkimo komisijos pirmininke.

Ji teigė neturinti nuomonės, kodėl niekas nepanoro teikti šių paslaugų. „Gal neapsimoka, – svarstė pašnekovė. – Tačiau rajono savivaldybė nepajėgi iš biudžeto skirti tam didesnę pinigų sumą“.

Beje, paskelbus pirmąjį bešeimininkių gyvūnų laikinosios globos paslaugų konkursą, VšĮ „Klajūnas“ įkūrėja Ilma Germanienė socialiniuose tinkluose viešai piktinosi šio konkurso reikalavimais. Neva numatytos tokios sąlygos, kokių jos vadovaujama įstaiga negalėtų išpildyti.

„Savivaldybės iškeltos sąlygos dalyvauti konkurse prasilenkia su sveiku protu. Toks jausmas, kad valdžios atstovai nelabai nutuokia, iš ko ir kaip laikosi prieglaudos. Pavyzdžiui, privalu turėti specialų transportą gyvūnams vežti. Negalima katės ar šuns gabenti transportavimo narve… Dar vienas reikalavimas – turėti injekcinį šautuvą, skirtą nuotoliniam gyvūno užmigdymui. Man neteko girdėti, kad paprastos, ne valstybinės, prieglaudos tokius dalykus turėtų. Šautuvo nenueisi ir nenupirksi taip paprastai. Tam reikia policijos leidimo ginklui, seifo jam laikyti ir pinigų. Dar reikia mokėti juo šaudyti“, – teigė I. Germanienė.

Tą patį ji sakė ir „Gimtajai žemei“. O paklausta, kodėl nedalyvavo antrajame konkurse, kuriame paslaugos jau buvo išskaidytos, gyvūnų globos namų vadovė tikino, kad reikalavimai nepakito – sąlygos liko tos pačios. Be to, kaip sakė I. Germanienė, prieglauda neturinti tiek pajėgų, kad galėtų tinkamai atlikti sutartinius įsipareigojimus.

Ji tikino nesuprantanti, kokiuose teisės aktuose yra numatyti reikalavimai, kurie išdėstyti savivaldybės konkurso sąlygose. I. Germanienės manymu, savivaldybė specialiai sukuria tokias sąlygas, kad paprastos prieglaudos nedalyvautų, atveriant duris karantinavimo tarnyboms.

VšĮ „Klajūnas“ vadovė atvirai išvardijo ir problemas, su kuriomis tenka kasdien susidurti:

„Visi labai greit randa „Klajūną“, kai jiems reikia pagalbos, bet retas kuris išgirsta, kai padėtis būna kritinė, o ir savanorių neprisikviesi, nes visi nori atlyginimo. Prašančių priimti gyvūnus – šimtai, dažniausiai žmonės nori atsikratyti jau pasenusiais, ligotais savo augintiniais. O kai pasakau, kad viena nepajėgiu visais pasirūpinti, siunčia mane „ant trijų raidžių“… Sulaukiu ir reikalavimu išgaudyti laukines kates. Kai pasiūlau paskolinti gaudyklę ir patiems pagauti bei sterilizuoti, kad nesidaugintų, vėl išdeda į šuns dienas. Neva aš tai daryti privalau, netgi pagrasina paskųsti merui, kad atleistų iš darbo… „Klajūno“ gyvūnų prieglaudoje visada gyvena apie 100 gyvūnų. Ir visus juos reikia prižiūrėti, pamaitinti, sutvarkyti patalpas, daugelį jų nuvežti pas veterinarijos gydytojus, kastruoti, sterilizuoti, čipuoti… Dar dokumetus sutvarkyti. Padėti dirbti norinčių labai nedaug, sulaukiu pagalbos iš Jonavos, Širvintų, Kauno, Vilniaus, net Elektrėnų gyventojų. Ir tik keletas savanorių yra iš Ukmergės. Be to, neturiu tiek finansų, kad įrenginėčiau spec. automobilį, neturiu iš ko samdytis darbuotojo-veterinaro, kad jis galbūt galėtų išsilaikyti teisę naudotis šautuvu… Klausiate, kodėl atsisakiau vykdyti bent paslaugą pagal programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“? O kas gaudys tuos laukinius gyvūnus, kas visu tuo užsiims? Prieglauda nepajėgi samdyti darbuotojų, o aš ir taip vos spėju suktis…“

Pasak I. Germanienės, jei mūsų savivaldybė būtų suinteresuota, kad šias paslaugas vykdyti VšĮ „Klajūnas“ ar kita gyvūnų prieglauda, konkurso sąlygos būtų normalios, kaip kituose rajonuose.

Tačiau kalbinta Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Grabauskienė nenorėjo sutikti su išsakytais priekaištais.

„Minėtųjų paslaugų tiekėjui keliamos sąlygos pagrįstos teisės aktais ir atitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus“, – tvirtino V. Grabauskienė, pridurdama, jog techninė specifikacija ne kartą derinta ir su Vilniaus departamento Ukmergės skyriaus vedėju-valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Ričardu Gleizniu.

FB „Ukmergės Gyvūnų globos namai“ nuotr.