Įvedamas vasaros laikas

Šį savaitgalį Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), įvedamas vasaros laikas – kovo 28-ąją, sekmadienį, 3 val. ryto laikrodžiai turi būti pasukti viena valanda į priekį.

Planuota, kad šių metų kovą laikrodžiai būtų sukami paskutinį kartą. 2019 metais Europos Parlamento nariai sutarė, kad šalys narės nuo 2021 metų laikrodžių nebesukiotų. ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį. 2018 metais rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo Europos Parlamento biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida administratorius Robertas Pogorelis, tam, kad ES teisės aktas būtų priimtas, jį turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.

„2019 m. kovą Europos Parlamentas pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau ES Taryba (valstybių ministrai) bendros pozicijos šiuo klausimu iki šiol nepriėmė. Todėl kol kas lieka galioti senoji tvarka“, – paaiškino R. Pogorelis.

Vadinasi, artimiausius septynis mėnesius – iki spalio pabaigos, galios vasaros laikas, o spalio pabaigoje pereisime prie žiemos laiko.

Galiojant žiemos laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, lyginant su vasaros laiku. Teigiama, jog laikrodžio rodyklių sukiojimas padeda kiek racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės dukart per metus persuka laikrodžius. 2018 metais atlikta europiečių apklausa, kurioje dalyvavo 4,6 mln. Bendrijos gyventojų, atskleidė, kad net 84 proc. respondentų palaiko siūlymą atsisakyti laiko sukiojimo.

Daugelis žmonių akcentuoja, kad laiko keitimas dukart per metus neigiamai veikia savijautą – atsiranda nemiga, įtampa, sunkiau susikaupti. Apie jaučiamus padarinius kalba ir psichologai, ir draudimo bendrovės, fiksuojančios nelaimes, įvykusias dėl žmonių skubėjimo ar išsiblaškymo sutrikus biologiniam laikrodžiui. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugumai žmonių adaptacija persukus laiką užtrunka apie savaitę ar trumpiau, tačiau jautresniems žmonėms vienos valandos skirtumas gali sujaukti gyvenimo ritmą ir ilgiau.

„G. ž.“ inform.