Regionų žurnalistams – apie užsienio aktualijas

Genovaitė KAZIELIENĖ

Užsienio reikalų ministerija (URM) surengė tradicinį užsienio politikos aktualijų aptarimą su Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovais.

Žurnalistams pristatyti užsienio politikos prioritetai ir aktualijos, aptarti Europos Sąjungos ateities, „Brexit“ pasekmių, energetinio saugumo, ryšių su lietuvių išeivija stiprinimo, pilietybės išsaugojimo referendumo ir kiti klausimai. Renginyje dalyvavo žurnalistai iš Kupiškio, Klaipėdos, Gargždų, Alytaus, Tauragės, Utenos, Elektrėnų, Anykščių, Vilniaus, Telšių, Vilkaviškio, Šiaulių, Marijampolės, Prienų, Akmenės, Kaišiadorių, Kretingos, taip pat šių eilučių autorė.

Su žiniasklaidos atstovais bendravo užsienio reikalų viceministrai Albinas Zananavičius, Darius Skusevičius, ambasadoriai ypatingiesiems pavedimams Darius Degutis, Eitvydas Bajarūnas, URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Rytis Paulauskas, Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas, Europos Sąjungos departamento direktorė Asta Radikaitė, Europos šalių departamento direktorė Jolanta Balčiūnienė, Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Lina Viltrakienė, Transatlatinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento NATO, JAV ir Kanados skyriaus pirmasis sekretorius Mindaugas Lašas.

Santykiai su Rusija ir Baltarusija – sudėtingi

Tarp svarbiausių Lietuvos užsienio politikos sričių – santykiai su kaimyninėmis Rusija ir Baltarusija. Žurnalistams suteikta informacijos apie mūsų šalies poziciją dėl netoli sienos statomos Astravo atominės elektrinės, kokios užduotys laukia, jei ji bus paleista. Visą laiką, kol buvo statoma elektrinė, Lietuva tarptautinei bendruomenei akcentavo, kad ji yra nesaugi, nes šioje vietoje yra seisminio aktyvumo zona, jos geologinė sandara dar nesusiformavusi.

Kelia nerimą ir tai, kad Baltarusija glaudžiai bendradarbiauja su Rusija karinėje srityje, tad ir prie Lietuvos sienų vykusiose puolamojo pobūdžio pratybose „Zapad“ Rusijos vaidmuo galėjo būti ganėtinai didelis.

Akcentuota, kad Rusijai bandant kištis į kitų šalių vidaus reikalus, Krymo užgrobimo atveju, Lietuvos pozicija yra principinė. Vis dėlto nereikėtų atstumti tos šalies žmonių – galimas bendradarbiavimas kovoje su terorizmu, mokslo, jaunimo, kultūros srityse.

Žurnalistai supažindinti ir su tarptautinių santykių situacija, jų įtaka Lietuvai – ES prekybiniais karais su JAV, sankcijomis Rusijai, kitomis aktualijomis.

Tikimasi palankiausio išstojimo scenarijaus

Viena paliestų temų – „Brexit“. Kalbėta apie galimus šio proceso scenarijus bei pasekmes. Labai svarbu, kad Jungtinė Karalystė pasitrauktų „tvarkingai“, pagal tos šalies Vyriausybės ir ES patvirtintą susitarimą. Jei Didžioji Britanija išeitų iš ES be jokio susitarimo ir nustotų mokėti įmokas į ES biudžetą, tuomet tektų smarkiai mažinti kažkurių programų finansavimą. Tai gali sukelti Bendrijos narių nepasitenkinimą ir ginčus, nes niekas nenori, kad jiems būtų mažinamos skiriamos lėšos. Taip pat kiltų ir kitų trukdžių – galėtų atsirasti muitai, kiltų sunkumų emigravusiems į JK piliečiams.

Kiekvienas lietuvis, kuris jaučia ryšį su tėvyne, yra reikalingas

Seminaro metu kalbėta ir apie ryšių su lietuvių išeivija stiprinimą. Akcentuota, kad kiekvienas lietuvis, kuris jaučia ryšį su tėvyne, yra reikalingas ir gali prisidėti kuriant Lietuvos gerovę. Panorusiems sugrįžti į gimtinę reikia sudaryti sąlygas integruotis. Labai svarbu puoselėti lietuvybę tarp užsienio išeivių: tai lituanistinės mokyklos, lietuvių organizacijos, žiniasklaida ir daug kitų priemonių. Būtina stengtis užsienyje gyvenančius lietuvius įtraukti į valstybės veiklą: skatinti dalyvauti Lietuvos pilietiniame ir politiniame gyvenime, teikti pagalbą pritraukiant investicijas į Lietuvą, skleisti pozityvias žinias apie Lietuvą, stiprinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, vykdyti paramos, labdaros projektus ir kitką.

Susipažino su diplomatijos istorija

Renginio dalyviai apžiūrėjo Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, eksponuojamą Lietuvos diplomatinės tarnybos šimtmečiui skirtą ilgalaikę parodą „Kuriančiajai Lietuvos diplomatijai – 100“.

Keturiose erdvėse pristatoma Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla per šimtą metų: pirmoji pasakoja apie Lietuvos diplomatinės tarnybos ištakas, jos susiformavimą ir veiklą tarpukariu (1918–1940 m.); antrojoje salėje atkuriama užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio (1934–1938) kabineto dvasia. Trečiojoje salėje pristatoma diplomatinės tarnybos veikla egzilio laikotarpiu (1940–1990), lietuvių diplomatų darbas siekiant užtikrinti Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką ir nepriklausomybės atkūrimą. Ketvirtoji ekspozicijos patalpa skirta diplomatinės tarnybos veiklai 1990–2018 metais. Joje kviečiama virtualioje aplinkoje susipažinti su užsienio reikalų ministro darbo diena ir su kasdiene diplomatinės tarnybos veikla.

Apsilankė bibliotekoje – muziejuje

Aplankyta ir prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Jis Kaune įsteigtas pagal JAV susiklosčiusią tradiciją: prezidentams nustojus eiti pareigas, steigiamos jų vardo prezidentinės bibliotekos, kurioms yra perduodami visi prezidento veiklos archyvai. Čia kaupiamas su asmenybės veikla susijęs istorinis paveldas, įrengiamos ekspozicijos, vyksta vieši renginiai.

Pagerbti skatinantys tautiečius sugrįžti į Lietuvą

Regionų žiniasklaidos atstovai dalyvavo ir Vyriausybės kanceliarijos inicijuojamo projekto „Kryptis Lietuva“ renginyje, vykusiame Lietuvos filharmonijoje. Jo metu buvo įvertinti žmonės, įstaigos, organizacijos ir bendruomenės, kures savo veikla ir idėjomis skatina svetur emigravusius tautiečius grįžti į Lietuvą, padėti integruotis ir dirbti Tėvynėje.

Apdovanojimus įteikė šio projekto globėjas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.