Konferencijoje – Lietuvos užsienio politikos gairės

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas jau devintus metus iš eilės organizuoja regioninės žiniasklaidos konferencijas. Šįmet tradiciniu tapusiame renginyje dalyvavo 26 žiniasklaidos atstovai iš visos Lietuvos.

Kalbėtasi apie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus, Didžiosios Britanijos sprendimą atsiskirti nuo Europos Sąjungos, santykius su Rusija. Į žurnalistus vaizdo įraše kreipėsi naujoji JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Konferencijos dalyviai tiesioginiu teletiltu bendravo su Lietuvos ambasadore Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Asta Skaisgiryte-Liauškiene.

Renginį moderavo URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rytis Paulauskas.

Siekiamybė – energetinis nepriklausomumas, kaimynystės santykių gerinimas

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėjo apie tai, kad vykdant užsienio politiką ypač vertinamas perimamumas, tęstinumas ir prognozuojamumas. Jis teigė, jog šių principų turėtų laikytis, ir jis tikisi, kad taip ir bus, naujoji Vyriausybė, įgyvendindama praėjusių metų liepos mėnesį Varšuvoje vykusio NATO viršūnių susitikimo sprendimus.

Ministras pabrėžė, kad būtina spręsti ir energetikos problemas, kurios labai daug lemia realią šalies nepriklausomybę. Jis vardijo šia linkme žengtus žingsnius – pastatytą suskystintų dujų terminalą, elektros jungtis su Lenkija ir Švedija. Ministro nuomone, savo elektros tinklus mums būtina glaudžiai susieti su Vakarų energetine sistema.

L. Linkevičius išsakė minčių ir dėl santykių gerinimo su kaimynine Lenkija, ryšių su Šiaurės ir Baltijos šalimis stiprinimą, pabrėžė bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis svarbą, kurios turėtų likti strategine ne tik Lietuvos, bet ir Europos partnere. Kalbėdamas apie bendravimą su Rusija ministras teigė, kad norėtųsi gerų, normalių santykių su šia kaimyne, tačiau tai turi vykti ne bet kokia kaina, „neužsimerkiant prieš tai, ką daro Rusija“.

Užsienio reikalų ministerijos vadovas, komentuodamas dabartinę tarptautinę situaciją, atkreipė dėmesį į tai, jog kai kurie politikai nutolo nuo visuomenės realijų, tad žmonės juos dėl to baudžia balsuodami per rinkimus, referendumus. Anot ministro, vienas tokių pavyzdžių – Nyderlanduose vykęs referendumas dėl ES asociacijos narystės sutarties su Ukraina. „Niekas neslėpė, kad Ukraina jiems mažai rūpi: referendumo organizatoriai norėjo nubausti šalies Vyriausybę ir tai padarė, pasisakydami prieš sutarties ratifikavimą“, – pažymėjo L. Linkevičius.

Rūpinsis tautiečių teisėmis

Dar viena konferencijos tema – „Brexit“ ir ES ateitis, jos pasekmės Europai, Lietuvai ir mūsų piliečiams. Apie šias aktualijas kalbėjo URM Europos Sąjungos departamento patarėja Aistė Bertulytė-Žikevičienė. Taip pat žurnalistai galėjo teletiltu tiesiogiai bendrauti su Londone reziduojančia Lietuvos ambasadore Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje A. Skaisgiryte-Liauškiene.

Diplomatei buvo pateikta daug klausimų, į kuriuos ji išsamiai atsakė. A. Skaisgirytė pabrėžė, kad JK gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, arba 7–8 proc. Lietuvos gyventojų, todėl Didžiosios Britanijos piliečių sprendimas palikti ES erdvę yra labai aktualus ir ten įsikūrusiems mūsų tautiečiams, jų padėčiai šioje šalyje. Ambasadorė akcentavo, kad bus stengiamasi valstybiniu lygiu užtikrinti jų teises. Ji teigė, jog svarbiausiomis temomis susitikime jau kalbėjosi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JK ministrė pirmininkė Theresa May.

A. Bertulytė-Žikevičienė pastebėjo, kad ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl išstojimo turėtų trukti iki dvejų metų, tad procesas baigsis 2019-aisiais. Tam ruošiantis Lietuvos Vyriausybė sudarė Europos Sąjungos komisiją, kurioje dirba visų ministerijų atstovai, o tarpinstitucinė darbo grupė rengia svarbiausių klausimų sąvadą.

Toliau stiprins ryšius

Tarptautinę padėtį po Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų apžvelgė URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius Renatas Norkus. Anot pranešėjo, kol kas sunku prognozuoti, kaip, Donaldui Trumpui laimėjus prezidento rinkimus, JAV formuos savo užsienio politiką, tačiau jau dabar „aišku, jog šioje politikoje Amerikos nacionaliniai interesai bus numeris vienas“.

Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius akcentavo, kad nepaisant įvairių vertinimų, emocijų kandidatų į prezidentus atžvilgiu, Lietuvos pagrindinė nuostata buvo „iš anksto pasakyti, kad mes pasiruošę dirbti su bet kuria JAV administracija“.

Dėl to iš karto po rinkimų buvo organizuoti du vizitai į šią šalį – vyko Užsienio reikalų ministerijos atstovai ir Seimo narių delegacija. Jų metu susitikta ir su dabartinės, ir su galimais naujos administracijos nariais. Anot R. Norkaus, pokalbiai leidžia manyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau tęs šiuo metu NATO, ES atžvilgiu vykdomą politiką.

„Mes stengsimės ir toliau aktyviai vystyti daugiasluoksnius santykius. Tai – ekonominis bendradarbiavimas, siekiant pritraukti kuo daugiau investicijų, nes ir šiuo metu šis procesas vyksta – JAV kompanijos Lietuvoje yra sukūrusios daugiau kaip 9 tūkstančius darbo vietų. Skatinsime mūsų verslo plėtrą Amerikoje, nes tam yra sudaromos sąlygos – pavyzdžiui, Lietuva yra gavusi išskirtinę teisę eksportuoti mėsos ir pieno produktus, plėtosime ryšius ir energetikos srityje“, – dalijosi bendradarbiavimo planais pranešėjas.

Konferencijos metu į žurnalistus vaizdo įraše kreipėsi naujoji JAV ambasadorė Lietuvoje A. Hall. Jos pasisakymas patvirtino tai, kad ryšiai bus plėtojami.

Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio Lietuvoje dirbanti diplomatė savo netrumpą pranešimą perskaitė lietuviškai.

Ambasadorė kalbėjo, kad savo kadencijos Lietuvoje metu norinti veiklą sutelkti į kelias prioritetines sritis, kurių svarbiausia yra saugumas. „Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas sieja artima draugystė ir strateginė partnerystė NATO aljanse. Abiejų valstybių ilgametės draugystės ir partnerystės pagrindą sudaro istoriniai, šeiminiai ryšiai ir tvirta Amerikos pozicija nesutikti pripažinti Lietuvos sovietinės okupacijos šaltojo karo metu. Graži mūsų šalių draugystė nenutrūkstamai tęsiasi tiek respublikonų, tiek demokratų valdymo laikotarpiais“, – užtikrino JAV atstovė.

Taip pat A. Hall žadėjo, kad bendradarbiavimas vyks ne tik saugumo, bet ir kitose srityse. Ji priminė, kad 2017-aisiais bus jau 25 metai, kai tarp abiejų šalių vykdomos mainų programos, kuriose dalyvavo daugiau kaip tūkstantis lietuvių. „Programos apima įvairias sritis – gerą valdymą, menus, mokslą, kultūrą, saugumą ir kitas. Taip pat kasmet po 20–25 aukštesniųjų klasių mokinius turi galimybę metus praleisti Amerikoje, kur jie gyvena amerikiečių šeimose ir lanko vietos mokyklas. Studentai pagal vieną programų gali vasarą išvykti į Ameriką padirbėti ir pakeliauti. Taip įgaunama patirtis, kuri mus lydės visą dvidešimt pirmąjį amžių“, – pažymėjo diplomatė.

Ji pasidžiaugė, kad abiejų šalių moksleiviai per vaizdo konferencijas jau bendrauja ir klasėmis, todėl Amerikoje ir Lietuvoje ieškoma daugiau mokinių, norinčių įsijungti į šį projektą.

Ambasadorė taip pat teigė, kad turi tikslą lankytis regionuose ir vietoje susipažinti, pabendrauti su rajonų merais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, verslininkais, moksleiviais, kitais gyventojais.

Astravo atominė elektrinė – pavojus Lietuvai

Renginio metu paliesta ir Lietuvai itin aktuali tema – Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) statyba bei Lietuvos pastangos ir galimybės užtikrinant projekto branduolinį saugumą.

URM Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Aušra Semaškienė pažymėjo, jog 50 kilometrų nuo Vilniaus ir 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos statoma Astravo AE kelia pavojų mūsų šaliai ir jos žmonėms. 2009 metais pradėtoje statyti jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, pirmąjį planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.

Anot pranešėjos, mūsų šalis ne kartą reiškė protestus, kreipėsi į tarptautines institucijas, kad statyba būtų sustabdyta, kol bus užtikrintas jos saugumas.

Šalia mūsų valstybės sienos kylanti jėgainė gali būti pavojinga keliais aspektais. Vienas veiksnių – tai, kad šalia Astravo įvairiais laikotarpiais vyko penki 5–7 balų stiprumo žemės drebėjimai ir tokie reiškiniai gali pasikartoti, taip pat Baltarusija neatliko saugos testavimo ekstremaliomis sąlygomis pagal ES metodikas, nebuvo įvertintas sunkaus komercinio lėktuvo (sveriančio 200 tonų ir daugiau) kritimo poveikis. „Nerimą kelia ir tai, kad tarpvalstybinė Neries upė, kuri nutolusi nuo atominės elektrinės 7–10 kilometrų, bus Baltarusijos AE aušinimo šaltinis. Dėl AE eksploatavimo kilus radiologinei ir šiluminei Neries taršai, ji paveiktų natūralias visos šalies ekosistemas, nes ši upė įteka į Nemuną, jo vandenys įsilieja į Baltijos jūrą. Lietuvos mokslininkai atliko tyrimus, kurie parodė, kad jei Astravo AE kiltų rimta avarija, Vilniaus, Kauno ir Jonavos miestuose 57–95 proc. geriamojo vandens būtų užteršta“, – aiškino situaciją A. Semaškienė.

Ji pateikė ir skaičių – avarijos jėgainėje atveju pasekmes gali patirti trečdalis – 919 180 – mūsų šalies gyventojų: sostinė Vilnius bei 14 administracinių rajonų.

Dėl elektrinės saugumo sunerimti verčia ir keli vykę pavojingi incidentai, vienas jų – kai iš keturių metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas.

Dėl to Lietuva reikalauja, kad Baltarusija kuo skubiau pasikviestų visos apimties Tarptautinės atominės energijos agentūros aikštelių vertinimo misiją, kuri įvertintų Astravo aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus, taip pat atliktų išsamius rizikos ir atsparumo vertinimo testus pagal ES metodologiją ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams, įkurtų tarptautinę ekspertų komisiją, kurią pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, kad būtų išsamiai įvertinta Astravo AE projekto atitiktis konvencijos nuostatoms.

Pranešėja reziumavo, kad Lietuvai būtina įtikinti ir kitas šalis, jog pavojus dėl nesaugios elektrinės gresia ne tik mums, arčiausiai esantiems, bet ir kitoms Europos valstybėms, nes avarijos atveju radiologinis poveikis būtų jaučiamas tūkstančio kilometrų spinduliu.