Iškilo grėsmė prarasti bendruomenių veiklai skirtas lėšas

…o „Žolių“ rajone – įrengti treniruokliai.

Lapkričio 2 dieną rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas pasirašė įsakymą dėl spalio 20-ąją vykusios išplėstinės Ukmergės miesto seniūnaičių sueigos pripažinimo neteisėta. Šios sueigos posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomeninei veiklai skirtos lėšos – 18 135 eurai – buvo padalintos dviem Ukmergės miesto bendruomenėms.

Minėtame įsakyme nurodyta, kad turi būti sušaukta nauja išplėstinė Ukmergės miesto seniūnaičių sueiga. Taip pat šis įsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kadangi visi projektai turi būti įgyvendinti šiais metais, iškilo reali grėsmė, jog tai padaryti nebus spėta. Tuo labiau kad numatytų finansuoti projektų metu bus tvarkomos viešosios erdvės, o šiuos darbus įtakoja oro sąlygos. Tokiu atveju pinigus tektų grąžinti atgal.

Vietos bendruomenių savivaldos programa, finansuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pradėta įgyvendinti 2012 metais. Per visą tą laiką nebuvo atvejo, kad projektų dėl kokių nors priežasčių nepavyktų įgyvendinti ir skirtą paramą tektų grąžinti.

Pinigai paskirstyti seniūnijoms

Kaip laikraštyje jau esame rašę, rajono Savivaldybės taryba dar birželio mėnesį patvirtinto Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano priemonės ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Ukmergės rajono savivaldybėje aprašą. Šios priemonės įgyvendinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Ukmergės rajono savivaldybei skyrė 30 673 Eur. Pinigai išskirstyti seniūnijoms, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Ukmergės miesto seniūnijai atiteko 18 135 eurai, likusi suma padalinta kaimo seniūnijoms.

Nustatyta, kad šie pinigai gali būti skirti seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje registruotų ir veikiančių nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių, bendrijų parengtiems projektams finansuoti. Pagal patvirtintą aprašą projektų atranka patikėta seniūnaičiams. Būtent jie išplėstinėje sueigoje turi nuspręsti, kurie pateikti projektai yra geriausi, kam atiteks finansavimas.

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Širmenė, kuri koordinuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą, vienuolikos kaimo seniūnijų bendruomenės labai operatyviai pasidalino 12 538 Eur. Šios lėšos skirtos 26 projektams, dauguma jų jau baigti įgyvendinti.

Mieste – penki projektai

Ukmergės miesto seniūnijoje į bendruomenių veiklai skirtas lėšas pretendavo penki projektai. Pašilės bendruomenė paramos prašė gyvenvietėje esančiai krepšinio aikštelei rekonstruoti. Vadinamajame Žolių rajone susibūrusi miesto bendruomenė „Kaimynai“ siekia pagerinti bendruomenės teritorijoje esančios poilsio zonos infrastruktūrą, įrengiant lauko treniruoklius ir mažosios architektūros elementus. Viešoji įstaiga „Ukmergės tvirta šeima“ lėšas išleistų įsigydama renginių organizavimui skirtą lauko palapinę nuo lietaus, suoliukus, metalines šiukšliadėžes. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija pageidautų įsigyti trūkstamo inventoriaus (lauko suoliukų). Ukmergės meno draugija planuoja baigti pradėtą įgyvendinti dailės projektą, Šventosios pakrantėje sukuriant viešąją erdvę puošiantį dekoratyvų meninį akcentą.

Po įvairių peripetijų pagaliau spalio 20 dieną miesto seniūnijoje įvyko Ukmergės miesto seniūnaičių išplėstinės sueigos posėdis. Jam pirmininkavo išplėstinės seniūnaičių sueigos pirmininkas, Pašilės seniūnaitijos seniūnaitis Eduardas Zeziulevičius. Posėdyje dalyvavo kai kurie miesto seniūnaičiai, Ukmergės miesto, Pašilės ir „Kaimynų“ bendruomenių atstovai, taip pat V. Širmenė ir Ukmergės meno draugijos atstovas.

Seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai pagal nustatytą tvarką pasirašė nešališkumo deklaracijas, po to susirinkusiesiems buvo pristatyti visi penki projektai, vyko diskusijos ir paraiškų vertinimas.

Balsuojant trys projektai atmesti. Išplėstinė sueiga patvirtino dviejų bendruomenių – Pašilės ir „Kaimynai“ – paraiškas. Pašilės krepšinio aikštelei įrengti buvo numatyta skirti 15 135 Eur, bend-ruomenei „Kaimynai“ treniruokliams įsigyti – 3 000 Eur.

Miesto seniūnė posėdį apskundė

Minėtajame rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jackūno įsakyme pažymėta, kad spalio 20 d. išplėstinės Ukmergės miesto seniūnaičių sueigos posėdis neteisėtu ir neįvykusiu laikomas todėl, kad į jį nebuvo kviečiamas Ukmergės miesto seniūnas, seniūnui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdyje ir jame pasisakyti.

Kaip „Gimtajai žemei“ teigė S. Jackūnas, jis įsakymą pasirašė, kai lapkričio 2 dieną gavo miesto seniūnės Zitos Pečiulienės tarnybinį pranešimą, bei vadovaudamasis Ukmergės rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų, kurie yra patvirtinti rajono Savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu, 16, 28, 29, 32 ir 49 punktais.

Direktorius įpareigojo Ukmergės miesto seniūnaičių išplėstinės sueigos pirmininką iki 2017 m. lapkričio 17 d. organizuoti pakartotinę išplėstinę sueigą, griežtai laikantis Ukmergės rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų.

Jei iki lapkričio 17 d. sueiga nebus organizuota, savivaldybės administracijos direktorius pavedė Ukmergės miesto seniūnui ją sušaukti per dvi savaites.

Beje, įsakymas dėl išplėstinės Ukmergės miesto seniūnaičių sueigos pripažinimo neteisėta per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

„Vyksta nesusikalbėjimas“

Miesto seniūnijos seniūnė Z. Pečiulienė įsitikinusi, jog spalio 20-ąją vykęs išplėstinės Ukmergės miesto seniūnaičių sueigos posėdis visų pirma neteisėtas yra dėl to, kad į jį nebuvo pakviestas ir nedalyvavo seniūnas arba seniūno pavaduotojas. Be to, seniūnijos atstovas turėjo rašyti posėdžio protokolą.

„Projektai, kurie finansuojami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtomis lėšomis, įgyvendinami seniūnijose, tad seniūnui yra privalu turėti visą informaciją, dalyvauti jų vertinime. Kai vyko posėdis, aš sirgau ir neturėjau jokios galimybės dalyvauti. Tačiau į jį būtų atėjęs mane pavaduojantis žmogus…“ – sakė Z. Pečiulienė.

Kai taip nutiko, seniūnei neliko nieko kita, kaip kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių: „Padariau tai, ką turėjau padaryti. Manau, kad esu teisi…“

Z. Pečiulienė tikino, kad anksčiau seniūnija su seniūnaičiais „gyveno gražiai, bet dabar vyksta nesusikalbėjimas su Pašilės seniūnaičiu“. Jai apmaudu, kad miesto seniūnija nušalinta nuo bendruomenių projektų. Taip pat seniūnė abejojo, kad iki Kalėdų bendruomenės įstengs įsisavinti skirtus pinigus.

„Miesto seniūne dirbu pusketvirtų metų. Per tą laiką pasitaikė nuomonių skirtumų, bet pavykdavo rasti bendrą sprendimą ir viskas buvo daroma miestui. Man būtų labai gaila, jei pinigus tektų grąžinti, tačiau einama link to… Kol kas stebiu situaciją ir laukiu. Seniūnaičiai prašo manęs, kad gelbėčiau situaciją. Galbūt imsiuosi iniciatyvos ir šauksiu išplėstinę sueigą, nes tam turiu teisę…“ – praėjusią savaitę sakė Z. Pečiulienė.

Apie įsakymą sužinojo iš žurnalistės

Ukmergės miesto seniūnaičių išplėstinės sueigos pirmininkas E. Zeziulevičius apie įsakymą išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdį pripažinti neteisėtu sužinojo… iš šių eilučių autorės.

„Keista, miesto seniūnaičiai lapkričio 3 dieną buvome pakviesti į susitikimą rajono savivaldybėje. Jame dalyvavo meras Rolandas Janickas, mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, administracijos direktorius S. Jackūnas, miesto seniūnė Z. Pečiulienė. Prie arbatos puodelio dvi valandas kalbėjomės, diskutavome, tačiau niekas nė puse žodžio neužsiminė, jog išvakarėse išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdis, svarstęs mums visiems aktualų klausimą, pripažintas neteisėtu…“ – stebėjosi ketvirtadienį (lapkričio 9 dieną) kalbintas Pašilės seniūnaitis.

E. Zeziulevičiaus teigimu, išplėstinės sueigos posėdyje procedūros nebuvo pažeistos, viskas vyko teisiškai: „Seniūnė turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir posėdyje dalyvauti negalėjo. Įstatymas nenumato, kad tokiu atveju ją pakeistų kitas žmogus.“

Paklaustas, kaip ketina elgtis ir ką darys, seniūnaičių išplėstinės sueigos pirmininkas teigė pirmiausia norįs susipažinti su įsakymu. Jį gavęs žadėjo spręsti, ar pakartotinai šauks posėdį, ar įsakymą skųs.

Kalbėdamas apie susidariusią situaciją E. Zeziulevičius prisiminė, jog bendruomenės paraiškas paramai gauti pateikė rugpjūčio viduryje. Laiko įvertinti projektus ir paskirstyti lėšas pakako, tačiau tam trukdė patys valdžios atstovai, kurie „sugadino rugsėjo 13 dieną vykusį išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdį“.

Pritrūko diplomatijos?

Savivaldybės administracijos direktorius S. Jackūnas įsitikinęs, jog šioje situacijoje „asmeniškumų iš vadovų pusės nėra“. Jis teigė nedalyvavęs nei bendruomenių projektų svarstyme, nei seniūnaičių sueigos posėdžiuose. Tačiau jam susidaro įspūdis, kad skirstant lėšas projektams pritrūko diplomatijos.

„Iš nemažos savo patirties galiu pasakyti, kad kiekviename projekte yra ir gerų dalykų, ir taisytinų. Šiek tiek keista, kad miesto seniūnaičiai tris iš penkių projektų visiškai atmetė, o finansavimą nusprendė skirti tik dviem. Kategoriškumo tokiais atvejais neturėtų būti…“ – mintimis dalijosi S. Jackūnas.

Direktorius nemato nieko bloga, kad seniūnaičių sueiga pripažinta neteisėta. Jo žodžiais tariant, jei kilo įtarimų, paraiškas galima persvarstyti. Jei viskas čia yra gerai, rezultatas bus tas pats…