Po žiemos dirvožemiuose mažai liko mineralinio azoto

Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktų tyrimų duomenimis, šį pavasarį visuose šalies dirvožemio rajonuose tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą per ketverius metus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai šiemet iki kovo mėnesio vidurio šalies žemės ūkio naudmenose, esančiose daugiau kaip 200 aikštelių, surinko dirvožemio ėminius mineraliniam azotui nustatyti.

LAMMC pranešime teigiama, kad tyrimų rezultatai atspindi šios žiemos sąlygas: lapkričio ir gruodžio mėnesiai buvo šiltesni nei įprastai, pašalas buvo tik kai kuriuose rajonuose, o kritulių iškrito daugiau nei vidutinė daugiametė kritulių norma. Taigi, pavasarį visuose šalies dirvožemio rajonuose mineralinio azoto rasta nedaug. Vis labiau ryškėjant klimato pokyčiams, pastarąjį dešimtmetį šios tendencijos pasireiškia jau ne pirmą kartą.

Šį pavasarį žemės ūkio naudmenose dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 32,5 kg/ha, o praėjusių metų rudenį lapkričio pradžioje – 57,8 kg/ha. Kaip matyti, per žiemos laikotarpį mineralinio azoto išplauta apie 25 kg/ha, todėl šalies dirvožemiuose jo liko labai maži ir maži kiekiai. Tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą nuo 2020 metų pavasario. Palyginimui, 2014, 2015, 2017, 2018 ir 2019 metų pavasariais mineralinio azoto vidutiniai kiekiai buvo 47,0, 45,9, 42,5, 34,6 ir 48,8 kg/ha. Šiemet mažai mineralinio azoto nustatyta visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje – vidutiniškai 27,8, Vakarų – 34,6, Vidurio – 35,2 kg/ha. Skirtinguose šalies dirvožemio rajonuose šiek tiek didesnis mineralinio azoto kiekis nustatytas Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje ir vidurinėje dalyse – 40–46 kg/ha.

Pagal dirvožemio gylį mineralinio azoto kiekis vidutiniškai pasiskirstė taip: 0–30 cm – 20,9 kg/ha, 30–60 cm – 12,0 kg/ha, 60–90 cm – 11,9 kg/ha. Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje vidutiniškai rasta 24,5 kg/ha, ir tai sudarė 73 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Tai dideli nitratinio azoto kiekiai, todėl mineralinio azoto dirvožemio gilesniuose sluoksniuose buvo mažiau nei viršutiniame, ir tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas buvo išplautas giliai į podirvį, kur galimai nebus panaudotas augalų.

Šiais metais daugelyje šalies plotų žiemkenčiai ir žieminiai rapsai gerai peržiemojo, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra labai svarbus, skubus ir neatidėliotinas, nes šių metų pavasarį dirvožemyje mineralinio azoto yra labai nedaug.

LAMMC pažymi, kad azoto trąšų normos, lyginant su įprastinėmis vidutinėmis normomis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Tikslinga intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40 azoto trąšų normą veikliąja medžiaga didinti 30–45 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha.

Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normą tikslinga didinti lauko bei daržo augalams ir daugiametėms žolėms.

„G. ž.“ inform.