2024-ieji: dvi reikšmingos sukaktys

Šiemet rugpjūčio 10 d. minėsime Prezidento Antano Smetonos gimimo 150-ąsias metines, sausio 9-ąją sukako 80 metų nuo iškiliojo kraštiečio mirties

Daiva MISIUKIENĖ

Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė-organizatorė

 

Antanas Smetona buvo pirmasis (1919 04 01-1920 06 19) ir ketvirtasis (1926 12 19-1940 06 15) Lietuvos Respublikos Prezidentas, vienas iš iškiliausių Lietuvos visuomenininkų, intelektualas, modernios valstybės kūrėjas bei Vasario 16-osios Akto signataras.

Prezidentas A. Smetona gimtinėje, prie Lėno ežero.

Ta nelemta 1944 m. sausio 9 diena

Prezidentas A. Smetona žuvo 1944 m. sausio 9 d. Klivlande, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Remiantis istoriniais šaltiniais, iš vakaro pas prezidentą buvo susirinkęs būrelis išeivijos lietuvių tautininkų aptarti kitą dieną, sekmadienį, planuojamą mitingą. Buvo kalbama ir apie vasario 5-6 dienomis Niujorke rengiama Amerikos lietuvių seimą, į kurį, kaip Seimo garbės pirmininką, pakvietė prezidentą A. Smetoną. Jis turėjo pasakyti pagrindinę kalbą, iškelti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimą.

Svečiams išėjus, prezidentas kambarėlyje iki pusiaunakčio rengė savo pranešimą mitingui. Bet vos nuėjus ilsėtis, kilo gaisras. Aleksandras Merkelis monografijoje apie Antaną Smetoną rašo, kad „Gaisras prasidėjo rūsyje ir, pasak ugniagesių vado Thomas O‘Brieno, jo priežastis buvo perkaitęs šildymo katilas. Pirmieji gaisrą pajuto žemutinio aukšto gyventojai, ir jie laiku spėjo išbėgti. Sofija Smetonienė, apsisiautusi chalatu, basa, dūmų troškinama, vargais negalais nulipo žemyn. Antanas Smetona tuomet negalavo ir norėjo šilčiau apsirengti. Vos akimirką užtrukęs, nebegalėjo prasiveržti pro tirštai susitvenkusius dūmus: skubiai atvykę gaisrininkai jį rado virtuvėje prie staliuko sukniubusį be sąmonės ir kailiniais galvą apsisupusį. Pasiteiravus ligoninės dėl jo gyvybės, sulauktas liūdnas ir trumpas atsakymas: Prezidentas mirė…“

Namas JAV, Klivlande, kur gyveno Smetonų šeima. 1944 m. sausio 9 d. kilus gaisrui, jame žuvo prezidentas A. Smetona.

1944-ųjų sausio 10-osios rytą Klivlando laikraščiai skelbė apie Lietuvos prezidento A. Smetonos žūtį gaisre apsinuodijus dūmais. Iki šiol nelaimės aplinkybės apipintos sąmokslo teorijomis, neva krosnis, kur kilo gaisras, buvo specialiai sugadinta. JAV politinėje emigracijoje gyvenęs pirmasis Lietuvos Prezidentas buvo labai nepatogi dar formaliai, juridiškai politinė figūra besirengiant antrai sovietų invazijai. Kas dabar galėtų paneigti tokią tikimybę, kad sovietų specialiosios, slaptosios tarnybos to nesuplanavo? A. Smetona buvo vienintelis tuo metu dar gyvas prezidentas iš visų trijų Baltijos valstybių prezidentų.

A. Smetonos mirtis sukrėtė ne tik Prezidento šeimą, bet ir visą lietuvių išeiviją JAV bei lietuvių tautą, kuri apie tai išgirdo iš okupacinės vokiečių valdžios laikraščių. Po sausio 13 d. įvykusių iškilmingų laidotuvių Prezidentas A. Smetona buvo palaidotas Klivlando Kalvarijų kapinėse.

Mišias Šv. Jono katedroje laikė Klivlando vyskupas Edvardas F. Hobanas, dalyvaujant 22 lietuvių kunigams, beveik visiems Lietuvos pasiuntiniams. Kalvarijų kapinėse atsisveikinimo kalbą Lietuvos diplomatų vardu pasakė Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vašingtone Povilas Žadeikis: „Ieškodamas sau prieglaudos ir moralinės paramos Lietuvai, jis atvyko per Europą ir Braziliją Amerikon ir čia gyvendamas turėjo progos arčiau pažinti Amerikos lietuvius; jis laimėjo daug simpatijos Lietuvai tarp žymių amerikiečių. Jis ypač aukštai vertino faktą, kad prezidentas Rooseveltas jį buvo priėmęs Baltuosiuose Rūmuose… Jis mirė, tikėdamas į mažųjų tautų išlaisvinimą ir brangios Lietuvos nepriklausomybės atsteigimą…“

Lietuvos prezidento A. Smetonos (1874–1944) laidotuvės JAV, Klivlande.

Tačiau pasirodo iškilmingiausiai Lietuvos Prezidento A. Smetonos mirtį paminėjo Urugvajaus prezidentas dr. Juan Jo se Amezaga. 1944 metų sausio 15 d. jis paskelbė dekretą, kuriame įsakoma sausio 19 d. virš visų sostinės pastatų, tvirtovių ir karo laivų pusiau nuleisti vėliavas ir nuo 12 val. iki saulė nusileis kas penkiolika minučių saliutuoti patrankomis.

Vėliau Prezidento palaikai buvo perkelti į Nolvudo mauzoliejų. 1974 m. minint Prezidento A. Smetonos mirties 30-metį, DLK Birutės karių šeimų draugijos narių aukomis ir pastangomis A. Smetonos ir jo žmonos S. Smetonienės palaikai buvo perkelti į Čardono mieste esančių Visų sielų kapinių mauzoliejų, kur ilsisi iki šiol.

Užulėnis – Prezidento Antano Smetonos gimtinė

A. Smetona gimė Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime, pačiame dabartinio Ukmergės rajono pakraštyje, už 28 km nuo Ukmergės. Knygoje „Pasakyta. Parašyta“ (Kaunas, 1935) Prezidentas su dideliu pasididžiavimu aprašo Užulėnio kaimą: „Mano gimtoji apylinkė tarp girių, su Lėno ežeru viduryje… Tai nuošalus senoviškas kampelis. Malonu būdavo matyti ir Užulėnio dūminės trobos, ir jų šiaudiniai apsamanoję pažaliavę stogai. Tai buvo dainų ir pasakų kraštas“.

Didžiausią asmeninę metų šventę – Antanines birželio 13 dieną A. Smetona taip pat praleisdavo gimtajame Užulėnyje, dažnai kartodamas, kad nėra nieko malonesnio, kaip vardines praleisti su savaisiais namie. Prezidento adjutantas V. Šliogeris prisiminimuose mini, kad užulėniečiai sutikdavo svečią gana iškilmingai, pastatydavo garbės vartus ir laukdavo svečio atvažiuojant. Varduvininką užulėniečiai pasveikindavo pusiau oficialiai, pusiau kaimyniškai: vienas iš jų pasakydavo kalbą, o mergaitės įteikdavo gėlių. A. Smetona nuoširdžiai visiems padėkodavo ir su kiekvienu bičiuliškai pasisveikindavo. Po to aprodydavo savo svečiams Užulėnį, paaiškindavo, kur kas gyvena ir visus nusivesdavo prie Lėno ežero, o paskui kviesdavo į gimtojo namelio seklyčią. Netilpusieji seklyčioje buvo sodinami už stalų kieme, medžių pavėsyje. Svečiai ir užulėniečiai kaimynai būdavo nusiteikę šeimyniškai, be oficialumo. Anot buvusio adjutanto Vaclovo Šliogerio, prezidentas iš Užulėnio visada grįždavo „labai patenkintas ir gerai nusiteikęs“. Užulėnyje lankėsi daug įžymių žmonių: 1896 m. čia gyveno ir kartu su A. Smetona rinko medžiagą kalbininkas Jonas Jablonskis, tarpukaryje viešėjo Juozas Tumas-Vaižgantas, dainininkas Kipras Petrauskas, teatralas Andrius Oleka-Žilinskas.

Kuo garsus Užulėnis šiandien?

Taip buvo prieš šimtmetį, o šiandieną Užulėnis garsus istoriniais nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektais: Prezidento A. Smetonos gimtosios sodybos vieta, Užugirio mokykla-muziejumi, Prezidento A. Smetonos Užugirio dvarus su parku (Užugirio kiemas), Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

2019 m. rugpjūčio 8 d., minint iškilaus kraštiečio gimimo 145-ąsias metines, Užulėnyje, prie Užugirio mokyklos-muziejaus, iškilmingai atidengtas pirmajam Lietuvos valstybės Prezidentui A. Smetonai skirtas paminklas.

Nuotraukos iš Istorinės LR Prezidentūros Kaune rinkinių

 

PREZIDENTO ANTANO SMETONOS (1874–1944) JUBILIEJINIŲ METŲ PROGRAMA UŽULĖNYJE

Vasario 16 d. Vasario 16-osios minėjimas prie paminklo Prezidentui Antanui Smetonai Užulėnyje;

parodos „Antanas Smetona – signataras, prezidentas, emigrantas“ atidarymas ir filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ rodymas Prezidento A. Smetonos dvare, filmą pristatys režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

Balandžio 20–30 d. ąžuolų ir kitų medžių sodinimas Prezidento A. Smetonos dvaro parke, bendradarbiaujant su Ukmergės ir Kauno Prezidento A. Smetonos vardo gimnazijomis.

Gegužės 10–11 d. dailės pleneras „Obelų žydėjimas“ Prezidento A. Smetonos dvaro sode, bendradarbiaujant su Ukmergės meno mokykla.

Birželio 16 d. Antaninės, koncertas Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje.

Parodos „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“ atidarymas Prezidento A. Smetonos dvare.

Liepos 4–5 d. Vasario 16-osios signatarų pagerbimas Užugirio dvaro parke ąžuolų alėjoje. Dalyvauja kitų savivaldybių atstovai.

Rugpjūčio 10 d. Smetoninės, renginys skirtas Prezidento A. Smetonos 150 metų jubiliejui. Minėjimas prie paminklo Užulėnyje, teatralizuotas veiksmas Prezidento A. Smetonos dvare: edukacijos, skanėstų mugė, ponių arbatėlė „Faifokliokas“, fotosesija, koncertinė programa. Vienos dienos paroda „Auksinė plunksna“: auksinė Prezidento Antano Smetonos plunksna atkeliaus iš Signatarų namų ir bus eksponuojama dvare.

 

Prezidento A. Smetonos politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1903–1918 m. tarnautojas Žemės ūkio banke

1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis

1914–1918 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys

1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos dalyvis

1917–1919 m. ėjo Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės tarybos, pirmininko pareigas

1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą

1919 m. balandžio 6 d. tapo pirmuoju Lietuvos valstybės Prezidentu

1923–1927 m. Lietuvos universitete dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką

1924–1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas, įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas bei vienas iš vadovų

1926 m. išrinktas į III Seimą

Leido ir redagavo įvairius periodinius leidinius. Paskelbė originalių ir verstinių filosofijos bei kitų mokslų darbų. Apdovanotas Vyties Kryžiaus 3 laipsnio (1927), Gedimino 1 laipsnio (1928) ordinais, Vytauto Didžiojo ordinu su grandine (1930).