Negalią turintys ukmergiškiai: situacija gerėja, bet yra kur pasistengti

Ona ŠNIUKŠTAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 metų pabaigoje Ukmergės rajone gyveno 3 053 asmenys su negalia. Tai sudaro beveik 9 proc. visų rajono gyventojų.

Ši statistika paskatino pasidomėti, kaip Ukmergės rajone vyksta neįgaliųjų integracija, ar negalių turintys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, su kokiomis problemomis jie susiduria.

Kalbinti Ukmergėje gyvenantys neįgalieji pastebi, kad į jų poreikius pradeda atsižvelgti vis daugiau žmonių, bet yra vietų, kuriose būtų galima tobulėti. Nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų vadovai kalbėjo, kad kai kurie pastatai dar nepritaikyti neįgaliesiems ir neretai iš aplinkinių pasigendama supratingumo.

 

Padėtis gerėja, tačiau tobulėti yra kur

Pagalbos neįgalieji gali tikėtis iš nevyriausybinių organizacijų ir Ukmergės rajono savivaldybės. Akredituotas socialines paslaugas, kurios finansuojamos iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, teikia trys nevyriausybinės organizacijos. Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga ir Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija be akredituotų socialinių paslaugų organizuoja kasdienines veiklas.

Nuo 1996 metų veikiančios Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Dalia Unikienė mano, kad neįgaliųjų padėtis rajone pamažu gerėja. Nauji ar renovuoti pastatai jau turi būti pritaikyti specialius poreikius turintiems asmenims. Pirmininkė pastebi į gerąją pusę besikeičiantį privačių verslų savininkų požiūrį į negalią turinčių asmenų reikmes. Kaip vieną iš gerėjančios situacijos rodiklių D. Unikienė įvardijo neseniai Ukmergėje atsiradusį autobusą, pritaikytą neįgaliesiems.

„Aišku, kai kurių dalykų trūksta, kartais pasigendame geranoriško požiūrio, bet pamažu judame į priekį“, – reziumavo D. Unikienė.

„Negalime sakyti, kad rajone stagnacija, situacija gerėja“, – kalbėjo 2001-iais įkurtos Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos vadovė Zita Kviklienė. Jos teigimu, pastaraisiais metais svarbiuose statiniuose atsirado keltuvų ir liftų, pritaikytų vežimėlyje sėdintiems žmonėms. Tačiau kai kur pandusų ir privažiavimų dar trūksta.

Panašiomis mintimis dalijosi ir Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos nariai. Ukmergiškiai pastebėjo, kad daugiabučiuose, kur jau atlikta renovacija, gyvenimo sąlygos neįgaliesiems pagerėjo. Tačiau žmonės pasigenda patogumų mažose parduotuvėlėse. Į jas ne visada galima patekti su vežimėliu, lauke neįrengtos stovėjimo vietos neįgaliųjų automobiliui.

Žmonių požiūris: nuo supratingumo iki abejingumo

D. Unikienė pasakojo, kad aplinkinių požiūris į turinčiuosius negalią – skirtingas. Pašnekovės manymu, didmiesčiuose supratingesnis jaunimas, Ukmergėje galima pasigesti empatijos iš vidutinio amžiaus asmenų.

Pirmininkė užsiminė, kad atskirtis pastebima ir tarp pačių neįgaliųjų: „Kartais jie vieni į kitus žiūri priešiškai, vieni kitiems yra tokie nedraugiški, nors atrodytų, kad to paties likimo žmonių tarpusavio santykiai turėtų būti visiškai kitokie.“

Sąjungos vadovė teigė, kad visuomenė su negalią turinčiais asmenimis susiduria ne taip dažnai, todėl palaikymo ir supratingumo sulaukti kartais sunku.

Kalbinti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos nariai pastebėjo, kad visuomenė skirtingai vertina matomą ir nematomą negalią turinčius asmenis. Anot vienos draugijos narės, kai kurie nesupranta, jog neįgalus gali būti ir ne vežimėlyje sėdintis žmogus: „Jeigu tu turi kažkokią ligą, bet vaikštai, aplinkiniams kartais būna sunku suprasti, jog tau reikalinga pagalba…“

Įdarbinimo procesas vis dar stringa

Klausimą, kaip neįgaliesiems sekasi įsidarbinti, pateikiau rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Astai Leonavičienei. Ji atsiuntė tokį atsakymą: „Užimtumo tarnybos Ukmergės skyriuje šiuo metu užregistruoti 209 neįgalieji, iš jų 25 asmenys įdarbinti subsidijuojant, 2 turi užimto asmens statusą, 147 – bedarbio statusą ir 35 rengiasi darbo rinkai. Per 2023 metus Ukmergės skyrius įdarbino 49 negalią turinčius asmenis, iš jų 25 neįgalieji buvo įdarbinti pritaikius įdarbinimo subsidijuojant priemonę.“

Skyriaus vedėja teigė, kad įsitraukimą į darbo rinką skatina šios priemonės: įdarbinimas su pagalba, įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietų pritaikymas ar darbo asistento išlaidų kompensavimas. Valstybė taip pat kompensuoja neįgaliųjų įdarbinimo išlaidas darbdaviams, tačiau dėl tokių kompensacijų Ukmergėje darbdaviai dar nesikreipė.

Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė D. Unikienė teigė susidurianti su situacijomis, kai neįgaliajam panorus įsidarbinti kyla problemų. Kartais durys užtrenkiamos tik sužinojus, kad ieškantysis darbo turi negalią. Todėl pašnekovė mano, kad neįgaliojo įsidarbinimo sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo darbdavio geranoriško požiūrio ir supratingumo.

„Mūsų valstybės požiūris – kuo daugiau įdarbinti žmonių su negalia. Bet čia gero rezultato galima tikėtis tik tuomet, kai į procesą įsijungs ir darbdaviai, – kalbėjo D. Unikienė. – Nors girdime, kad neįgaliųjų įsidarbinimą kompensuoja, skatina, bet tai greičiau tik žodžiai, o praktikoje rėmimo trūksta.“