Mokyklų fenomenas: mokytis reikia, bet nėra iš ko

Gabija VILKAITYTĖ

Vilniaus universiteto studentė

 

Nuo rugsėjo 1-osios nelyginių klasių mokiniai pradėjo mokytis pagal atnaujintas ugdymo programas, o lyginėse klasėse yra tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Tačiau nelyginių klasių moksleiviai susidūrė ne tik su naujomis programomis, bet ir su problema – programos paruoštos, bet vadovėliai dar tik rengimo procese.

Atnaujintose bendrosiose prog-ramose žadama koncentruotis į kompetencijas orientuotą ugdymą. Tai reiškia, jog mokinio tikslas bus ne tik įgyti žinių, bet ir mokėti jas pritaikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Siekiama ugdyti pažinimą, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveiką gyvenseną, pilietiškumą, kultūriškumą ir komunikavimą. Mokymosi turinys atnaujinamose programose pateikiamas išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį renkasi pats mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais. Šios proporcijos dydis gali skirtis priklausomai nuo ugdymo pakopos, dalyko logikos, tikslų, mokymo tradicijos.

Nors naujoji ugdymo programa ir atrodo daug žadanti, tačiau ekspertai vertina gana kritiškai. Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) savo pradėtą švietimo reformą gali pervadinti į chaoso kalnelius, kuriais prieš savo valią jau pradėjo važinėtis moksleiviai ir mokytojai.

Bene daugiausiai šurmulio sukėlė neparengti vadovėliai. Tačiau ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius savo pasisakymuose tikino, jog problemos neįžvelgia ir teigė, kad šiais mokslo metais bus galima naudoti šiuo metu turimą mokymo medžiagą „ne pilna apimtimi“. Jis sakė, jog ministerija bendradarbiauja su leidyklomis, dažnai susitinka ir renka informaciją apie tai, kokius vadovėlius jos ketina leisti iš naujo.

Naujovės ir problemos neaplenkė ir Ukmergės rajono mokyklų. Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna, pasiteiravus, kada naujieji vadovėliai pasieks įstaigos gimnazistus, teigė, jog dabar vyksta jų užsakymas devintoms klasėms.

„Pagal skirtas lėšas mūsų mokyklai užtektų pinigų įsigyti tik lietuvių kalbos, matematikos ir keletui geografijos vadovėlių. Kitų dalykų vadovėlių moksleiviai, deja, negaus. Bet turiu vilčių, jog spalio mėnesį užsakyti vadovėliai jau pasieks mūsų mokyklą”, – kalbėjo direktorius.

Pašnekovas pastebėjo, jog situacija su vienuoliktų klasių vadovėliais yra dar liūdnesnė – jų išvis nėra. Geriausiu atveju jie galėtų į gimnaziją atkeliauti lapkritį arba gruodį.

Nors šalies mastu mokytojai ir reiškia didelį pasipiktinimą naujosiomis reformomis, A. Girdžiūna džiaugiasi savo mokytojų kolektyvo profesionalumu: ,,Vienas išsigelbėjimas – Antano Smetonos gimnazijoje beveik visi mokytojai turi didelės patirties. Jie, nesant naujų vadovėlių, dabar užsiima milžinišku darbu: renka medžiagą iš skirtingų šaltinių ir stengiasi dirbti pagal naują programą.”

Asociatyvi nuotrauka