Karo istoriją rekonstruojantys klubai atkartojo Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių susirėmimą.

Naujausi, Naujienos, Žmonės

Paminėtos 25-osios Deltuvos mūšio inscenizacijos metinės

Deimantė SKAČKAUSKAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

Šeštadienį, rugpjūčio 19-ąją, Deltuvos miestelyje, istorinėje mūšio vietoje, įvyko 25-oji Vilkmergės (Deltuvos) mūšio inscenizacija. Šia proga surengtas ir jubiliejinės sukakties paminėjimo renginys. Mūšio inscenizacijoje dalyvavo 10 karo istoriją rekonstruojančių klubų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos atstovų, kurie susirinkusiems žiūrovams atkartojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto ir Rusijos caro Aleksandro I kariuomenių susirėmimą, įvykusį 1812 metais būtent šiose apylinkėse.

Į renginį žiūrovai traukė jau nuo 11 valandos, nors paties mūšio inscenizacijos vyksmas prasidėjo tik popietę, 16 valandą. Deltuvos miestelyje tądien netrūko pramogų bei vaišių ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiesiems. Vaikai dūko karuselėse bei batutuose, o vyresnieji smaginosi šaudydami į taikinius. Viso renginio metu iki pat mūšio atkartojimo pradžios skambėjo kapelų atliekamos dainos, kurios šokiui pakėlė nuo suolų ne vieną šventės dalyvį. Taip pat atvykusieji galėjo aplankyti stovyklavietėse įsikūrusius karius, susipažinti, kaip veikia patrankos ir jų naudojami ginklai, įsiamžinti prisiminimui kartu su jais.

Svarbu ne tik žiūrėti, bet ir klausyti

Pasak organizatorių, šis renginys pritraukia minias įvairaus amžiaus žmonių, nes yra interaktyvi gyvosios istorijos pamoka po atviru dangumi. Reginio įspūdžius kėlė ne tik autentiškos karių aprangos, žvangantys kardai, parako dūmų kvapas ir kurtinantys patrankų bei šautuvų šūvių garsai, visą vyksmą komentavo ant kalvos įsikūręs istorikas, pačios pirmosios, 1998 metais įvykusios šio mūšio inscenizacijos dalyvis Jonas Vaičenonis.

45 minutes trukusį pasirodymą istorikas pagyvino pasakodamas, kaip rikiuodavosi kariai, kokios taktikos ir ginklai būdavo naudojami, pavyzdžiui, XVIII amžiaus pabaigoje geriausiais Europoje laikyti prancūziški šautuvai. Žiūrovams atskleidė detalių, kaip būdavo užtaisomi šautuvai – tą tūkstančiai karių darydavo vienu metu, koks parakas naudotas patrankoms ir kodėl kariams mūšiuose pražūtingu tapdavo lietus. Pasirodo, tuo metu naudotas dūminis parakas buvo labai jaut-rus drėgmei, todėl mūšio lauke pradėjus lyti pėstininkų šautuvai nebegalėdavo iššauti, kas kėlė didžiules problemas kariams. Paradoksaliai lengvas lietus užklupo ir inscenizacijos pabaigoje.

„Pristatytas istorinis epizodas leidžia visuomenei plačiau papasakoti ir parodyti, pakomentuoti valstybingumo praradimo aplinkybes ir bandymą susigrąžinti laisvę. Tą daryti pasitelkus ginklą teko ne kartą. Entuziastai prieš 25 metus ėmėsi idėjos šitą erdvę integruoti į mūsų istorijos pasakojimą ir parodyti visuomenei to laikmečio istorijos epizodą. Jis mums visiems priminė įvykius, prieš 211 metų vykusius šioje žemėje“, – teigė J. Vaičenonis.

Taip pat istorikas pabrėžė, jog vaizdas, kurį matė susirinkę žiūrovai, nėra visiškai tikslus buvusio mūšio atkartojimas, labiau – interpretacija, to meto karybos, ginklų, karių veiksmų pristatymas.

Nors šis ne vieną dešimtmetį vykstantis tradicinis renginys į Deltuvą pritraukė šimtus žiūrovų bei dalyvių, vienas iš mūšio inscenizacijos organizatorių, Ukmergės karo istorijos klubo narys Julius Zareckas atskleidė, jog istorinėje mūšio vietoje, Deltuvoje, ko gero, tokių spektaklių po atviru dangumi daugiau nebeišvysime. Ateityje jį planuojama rengti Kopūstėlių miške, ten pat, kur jau pernai vyko nedidelis Deltuvos mūšio epizodo atkartojimas.

Nepabūgo pašaudyti

Mūšio vyksmui pasibaigus žmonės drąsiai traukė prie istorijos klubo narių klausti apie įvykių scenų bei pačių kostiumų rekonstrukciją, prašė pademonstruoti ginklo užtaisymą, o drąsiausieji ir patys čiupo ginklus į rankas.

Šis mūšis inscenizacijai pasirinktas ne atmestinai, istorijoje jis svarbus tuo, jog Napoleono armija patyrė vieną iš pirmųjų savo pralaimėjimų. Be to, tai vienintelis Napoleono armijos mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jis truko apie dvi valandas, o po pralaimėtų kautynių prancūzai atsitraukė į Ukmergę. 1998 metais prie dabartinio Žalgirių kaimo ir Deltuvos kapinių, istorinėje įvykių vietoje, buvo pastatytas obeliskas, primenantis XIX amžiaus pradžios įvykius.

AUTORĖS nuotraukos

Inscenizacijos metu pokšėjo ginklai, rūko dūmai.

Interaktyvi gyvosios istorijos pamoka, kaip ir kasmet, sutraukė minią žiūrovų.

Mūšio inscenizacija prasidėjo deltuviškių pasirodymu.

Renginyje aktyviai dalyvavo klubas „Miško broliai“.

 

Palikite komentarą apie straipsnį

  • Danute :
    Labai gerai, kad tai paskutinis toks musis. Buvo geda pries atsivesta ukrainieciu seima. Issigando suviu garso, teko isvaziuoti
  • Kam kam? :
    Pinigam plaut biudzeto!
  • Istorijos pamoka :
    Nelabai aisku apie koki valstyingumo praradima ir meginima susigrazinti laisve rasoma. Napoleonas i carine Rusija atejo kaip uzkariautojas, o prie Deltuvos pralaimejo per puse mazesnem Rusijos pajegoms- 40 000 prancuzu, 20 000 rusu. Gal dabar jau universitetuose mokoma kad ir Napaleonas buvo isvaduotojas?Gal Napaleonas norejo atkurti prarasta Lietuvos valstybinguma? Valstybinguma Lietuva 18 a. prarado be jokiu karu, , praskolinta ir nugyventa buvo atiduota rusams. Gal kokie nusigyvene bajorai ir tikejosi , kad Napoleonas juos isvaduos...Na, ir pats musio vietos perkelimas, ir , tikriausiai visiskas jo panaikinimas ateityje... Kam reikia perrasinet 200 metu senumo istorija?

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
traffix.lt

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas

Žiūrėti kitas naujienas