Du šimtukai – nuoseklaus darbo ir smalsumo vaisius

Deimantė SKAČKAUSKAITĖ

Vilniaus universiteto studentė

„Žinojau, kad turiu galimybę gauti tokius įvertinimus“, – užtikrintai sako Antano Smetonos gimnazijos abiturientas Žygimantas Vareikis. Šiemet jam pavyko pelnyti du iš aštuonių ukmergiškių gautų valstybinių brandos egzaminų šimtukų. Vaikinui dvejonių dėl ateities planų nekyla – skleidžia sparnus ir keliasi studijuoti į sostinę.

 Koncentruodavosi į atsiskaitymus

„Stengdavausi gauti gerus pažymius, bet savęs stipriai nespaudžiau ir nejaučiau didelio spaudimo iš kitų. Labiausiai gal padėjo pats noras žinoti ir mokėti daugiau. Tokius dalykus kaip biologiją, matematiką kartodavausi ne tik dėl pažymio, bet ir todėl, kad jie patiko ir domino. Dėl ateities nebuvau apsisprendęs, tai daug ir negalvodavau apie ją, labiau sukoncentruodavau save į testus mokykloje“, – pasakoja Ž. Vareikis, paklaustas, kokiu mokiniu visus pastaruosius 12 metų jis save laikė.

Jis neslėpė: „Nenorėdavau prasto pažymio, tai tas labiausiai ir motyvavo mokytis, o tėvai niekada stipriai nespaudė, pasitikėjo ir žinojo, kad sąžiningai stengsiuosi.“

Absolvento nuomone, nėra slapto „šimtuko recepto“, pasiruošimas brandos egzaminams turi vykti nuosekliai, paskutinieji dveji metai gimnazijoje svarbiausi – jų metu labiausiai sustiprinamos žinios, reikalingos aukštiems egzaminų rezultatams.

Paklaustas, kaip pats ruošėsi mokyklos baigimo atsiskaitymams, jaunuolis atsakė, jog jam pasirengti padėjo ankstesniųjų metų egzaminų užduotys, kurias sprendė, ir papildomai nusipirkti vadovėliai, skirti pasiruošti egzaminams. Taip pat ir visa sukaupta iš mokytojų gauta dalijamoji mokymo medžiaga, užrašai sąsiuviniuose, seni užduočių lapai, testai.

„Tikrai kiekvienas moksleivis gali gauti šimtukus. Tik skirsis, kiek tam reikia įdėti darbo. Svarbu išnaudoti pamokų laiką ir anksti susirūpinti dėl egzaminų“, – mano pašnekovas.

Ž. Vareikis iš viso laikė 4 brandos egzaminus: anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos bei matematikos.

Iš anglų kalbos ir biologijos gavęs šimtukus, vaikinas neslėpė, kaip sekėsi kiti du, tačiau nevengė ir kritikos sau: „Lietuvių kalba ir literatūra niekada nebuvo lengvas dalykas, todėl ir egzaminas buvo sunkus. Gavau 63 balus, šis įvertinimas, galima sakyti, atspindi tai, kaip man sekėsi. Iš matematikos gavau 79 balus. Norėjosi aukštesnio įvertinimo, nes matematikos pamokos patiko labiausiai.“

Iš didmiesčio atvyko į Ukmergę

Ž. Vareikis atskleidė, kad į Ukmergę gyventi jis atvyko iš sostinės – Vilniaus. Nors pagal populiariąsias tendencijas žmonės labiau linkę iš mažesnių miestelių keltis į šalies didmiesčius, šimtukininko šeima kaip tik panoro pabėgti nuo miesto šurmulio.

„Myliu abu miestus, kuriuose gyvenau. Tikrai neprieštarausiu, jei mane vadintų ukmergiškiu“, – teigia jau aštuonerius metus Ukmergėje gyvenantis jaunuolis.

Vaikinas neslepia, kad yra pasiilgęs Vilniaus, nori pamatyti daugiau pasaulio bei pakeisti aplinką. Nors įstojo į Vilniaus universitetą, absolventas turi minčių baigęs studijas Lietuvoje išvykti į užsienį.

Paklausus, į kurią šalį labiausiai svajoja nuvykti ir joje pagyventi, ilgai negalvojęs Ž. Vareikis atsakė, jog jo pasirinkimas būtų įspūdingą gamtą, turtingą augmeniją turinti Islandija: „Man patinka turėti savų augalų ir mokytis juos prižiūrėti, domėtis įvairiais augalais interneto platybėse.“

Pasirinkimas buvo  lengvas

Šimtukininkas dėl studijų krypties pasirinkimo daug dvejonių neturėjo – rinkosi tarp psichiatrijos ir genetikos studijų.

Ž. Vareikis Vilniaus universitete studijuos genetiką. Jo teigimu, tai nebuvo netikėtas ar spontaniškas sprendimas, genetikos studijos apima biologiją, chemiją ir matematiką – visas tris mėgstamiausias vaikino mokslo šakas.

 Svarbiausia – pažinti save

„Mokykloje dėstomi dalykai vaikams atveria pasaulį, supažindina su įvairiomis sritimis ir leidžia tobulėti, suprasti, kas patinka, kas sekasi. Mes visi skirtingi ir kiekvienam reikia skirtingų dalykų, todėl sunku tikėtis, kad mokymo sistema bus tobula, – savo mintimis apie dabartinę mokymo sistemą pasidalino absolventas. – Manau, svarbu žinoti, kad reikia save pažinti, žinoti, kas tau sekasi, kas – ne, ir pačiam imtis veiksmų, o tėvai ir mokytojai visada turėtų būti šalia, padėti“.

Nuotrauka iš  Ž. VAREIKIO albumo