Produkto ženklinimo etiketėje – ne visada teisybė

Labiausiai klastojami produktai aptinkami Europos Sąjungos rinkoje yra aliejus – ypač alyvuogių, žuvis bei žuvininkystės produktai, paukštiena, medus ir mėsa bei jos produktai. Maisto klastojimo apimtys auga, tokių atvejų Bendrijoje kasmet vidutiniškai fiksuojama 20 proc. daugiau. Lietuvoje maisto klastočių kontrolė pilna apimtimi pradėjo veikti nuo šio rudens.

Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato šį rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad pernai Europos Sąjungoje (ES) užfiksuota 349 atvejai, kai galimai buvo klastojamas maistas. Maisto klastojimas gali turėti įvairias formas: sudėties pakeitimas, skiedimas, pridėjimas, maskavimas, etikečių ir produktų kilmės dokumentų klastojimas. Visais atvejais tai yra tyčiniai vartotoją klaidinantys veiksmai siekiant gauti ekonominės naudos, kuomet prastesnės kokybės, pigesnius produktus mėginama realizuoti kaip brangesnes, aukštos kokybės prekes.

Dažniausiai pasitaikantys galimų maisto klastojimų atvejai ES yra ženklinimo etikečių klastojimas. Pavyzdžiui, ant žemesnės klasės alyvuogių aliejaus etiketės nurodant, jog tai yra pirmo spaudimo aliejus. Ženklinimo etiketėse klastojama produkto kilmė, sudėtis, nenurodomos arba klaidingai nurodomos sudedamosios dalys bei jų kiekiai, pakeičiamas tinkamumo vartojimo terminas. Būna atvejų, kuomet klastojamas prekės ženklas. Pavyzdžiui, šiemet fiksuotas atvejis, kuomet nusikalstama Bulgarijos grupuotė importavo ryžius iš Ukrainos bei Egipto ir realizavo juos ES ir trečiųjų šalių rinkose su suklastota garsaus Australijos ryžių prekės ženklo „SunRise“ etikete.

Antroje vietoje pagal klastojimo pobūdį yra manipuliacijos produktų sudėtimi. Pavyzdžiui, kai brangios sudedamosios dalys maišomos su pigiomis, arba pakeičiamos mažiau vertingu ingredientu, kai pridedama neleistinų, produktui nebūdingų ingredientų. Pavyzdžiui, ataskaitoje kaip dažni įtarimai dėl žuvies produktų klastojimo minimi atvejai dėl neteisėto tuno apdorojimo nitratais ir anglies monoksidu arba nedeklaruoto vandens pridėjimo.

Trečioje vietoje pagal klastojimo pobūdį yra atvejai, kuomet maisto produktus mėginama realizuoti su netinkamais dokumentais, suklastotais kilmės dokumentais arba produktas neturi jokių lydinčių dokumentų.

ES sukurtoje maisto klastočių administravimo sistemoje, kurioje atsakingos šalių narių institucijos keičiasi kontrolės duomenų informacija, iš 349 pernai užfiksuotų galimai suklastoto maisto atvejų 28 proc. produktų ES rinką pasiekė iš trečiųjų šalių, o 57 proc. – iš pačios ES šalių. Likusios dalies įtartinų produktų kilmė nenustatyta.

Europos Komisijos duomenimis, maisto klastojimo atvejų kasmet vidutiniškai daugėja apie 20 proc. Tai opi problema, kuri daro neigiamą įtaką vartotojų sveikatai, aplinkosaugai, sukelia ekonominius praradimus, todėl akivaizdu, kad kontrolė šioje srityje tik griežtės.

Už tyčinius maisto klastojimo atvejus gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, o už tokių produktų patiekimą, realizavimą rinkoje numatytos baudos iki 14 000 eurų bei prievolė pašalinti iš prekybos suklastotas prekes. Nesilaikant įpareigojimo nutraukti suklastoto maisto realizavimą, skiriama nuo 4 000 iki 15 000 eurų bauda.

„G. ž.“ inform.