Kas antras užsikrėtė ŽIV per narkotikus

Ieva ŠAKALYTĖ

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai kas antras (51,7 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Naujų ŽIV atvejų tarp vyrų nustatyta 5 kartus daugiau nei tarp moterų – atitinkamai 220 ir 43. Daugiausiai užsikrėtusių ŽIV vyrų išaiškinta Alytaus pataisos namuose (56) bei dar 41 atvejis kitose įkalinimo įstaigose. Daugumos (per 80 proc.) įkalinimo įstaigose nustatytų naujų ŽIV atvejų pagrindinis infekcijos perdavimo būdas – narkotikų vartojimas.

Kaip „Gimtąją žemę“ informavo ULAC Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Zigmantas Nagys, praėjusiais metais ŽIV infekcija diagnozuota dviem Ukmergės rajono gyventojams. (2016 m. – vienam). Iš jų vienas užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, kito užsikrėtimo būdas nežinomas.

Pirmas ŽIV infekcijos atvejis Ukmergės rajono gyventojui buvo diagnozuotas 2004 metais. Iš viso Ukmergės rajone (iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyti 22 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių dauguma – 14 – vyrai, 8 – moterys. Daugiausiai (10 asmenų) užsikrėtę per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 7 – per heteroseksualius santykius, 5 asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas.

AIDS diagnozuota 5 ukmergiškiams.

Pagal užsikrėtimo būdą trečdalis (30,2 proc.) šalyje pernai užregistruotų asmenų ŽIV užsikrėtė per lytinius santykius – 64 asmenys (24,3 proc.) užsikrėtė heteroseksualių, 18 (6,8 proc.) homoseksualių santykių metu. 44 asmenų (16,7 proc.) užsikrėtimo būdas nenustatytas. Užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis. Iš viso pernai per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą užsikrėtė ŽIV 136 žmonės.

„Tai, kad ŽIV infekcija pastaruosius porą metų vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencijos šalyje yra nepakankamos. ŽIV infekcija, kaip lakmuso popierėlis, parodantis rizikos vietas, kur svarbu sustiprinti prevencines pajėgas“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

Iš viso iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3 012 asmenų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV registruota 25–44 metų amžiaus grupėje; daugiausiai (59 proc.) visų registruotų užsikrėtusiųjų ŽIV šia infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Kas penktas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje susirgo paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS, ir kas septintas asmuo, kuriam diagnozuota ŽIV infekcija, yra jau miręs dėl įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.

Įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų – tai Jungtinių Tautų AIDS strategijoje iškeltas globalus tikslas. Jį pasauliniu mastu numatoma pasiekti įgyvendinant artimesnius – iki 2020 m. iškeltus uždavinius: 90–90–90. Tai reiškia, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų turėtų žinoti, jog yra užsikrėtę, 90 proc. pacientų būtų skiriama antiretrovirusinė terapija (ART) nuo ŽIV ligos ir 90 proc. ART gaunančių asmenų būtų pasiekta maža virusų koncentracija. ULAC gydytojų atlikto vertinimo duomenimis, šių uždavinių pasiekimo rodikliai Lietuvoje 2016 m. atitinkamai buvo 82/30/82 proc.

Vertinant šiuos rodiklius, akivaizdu, kad ŽIV infekcijos gydymo tiek organizacinis, tiek komunikacinis prieinamumas yra nepakankami, ir tai artimiausi iššūkiai šalyje, siekiant tolesnės ŽIV atsako pažangos.