Paradoksali rajono situacija: didžiausias nedarbas ir mažiausi atlyginimai

Praėjusią savaitę savivaldybėje lankėsi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Lietuvos metalistų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Marija Varasimavičienė. Susitikime dalyvavo savivaldybės meras Rolandas Janickas, administracijos direktorius Stasys Jackūnas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius Regimantas Baravykas bei rajono profsąjungų atstovai.

Pokalbio metu diskutuota darbuotojų ir darbdavių santykių, darbo apmokėjimo, naujų darbo vietų kūrimo ir kitais aktualiais klausimais.

Renginio pradžioje svečiams parodytas filmas apie Ukmergės rajoną.

Profsąjungos ne tik streikuoja, bet ir sutaiko

J. Matuizienė sakė, kad konfederacija visoje Lietuvoje organizuoja profsąjungų dienas, šįkart atvykta į Ukmergę. Generalinė sekretorė pabrėžė, kad tokių vizitų tikslas – plėsti visų lygių bendradarbiavimą, geriau pažinti žmones, kad atsirastų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, jog „profsąjungos nėra tokios, kurios tik daužo, laužo, streikuoja, bet ir padeda įmonėje palaikyti vadinamąją socialinę taiką, iškovoti darbuotojams geresnes, palankesnes sąlygas“.

Iš viso šalyje regionuose veikia dvylika konfederacijos padalinių, vienas jų – Ukmergės profesinių sąjungų bendrija, kuriai vadovauja Vincentas Banikonis.

Įstatymas leidžia ieškoti kompromisų

Susitikimo metu profsąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas atkreipė dėmesį, kad nuo liepos pradžios pasikeitęs Darbo kodeksas suteikė naujų galimybių darbiniams santykiams. „Bėda ta, kad vis dar bijoma „kažką padaryti ne taip“. O juk dabar privaloma laikytis tik pagrindinių nuostatų – minimalaus atlyginimo, poilsio, maksimalaus darbo laiko, darbų saugos reikalavimų. Visa kita priklauso nuo darbdavių ir darbuotojų sugebėjimo priimti abipusiai naudingus sprendimus, bendradarbiavimo ir vienas kito interesų supratimo“, – teigė A. Černiauskas.

Ir pridūrė, kad naujasis Darbo kodeksas – tai iššūkis profsąjungoms, darbuotojams, verslui, nes skatina ieškoti kompromisų.

Darbdaviai nevertina darbuotojų

Rajono meras R. Janickas supažindino su darbo rinkos situacija rajone.

Anot mero, Ukmergės savivaldybėje yra didžiausias nedarbas visoje Vilniaus apskrityje, tačiau atlyginimai – patys mažiausi. R. Janickas, pažymėdamas, kad situacija – paradoksali, išsakė savo nuomonę, kodėl taip yra: „Tokia padėtis susiklostė, nes nemažai darbdavių nemokėdami normalių atlyginimų nepakankamai vertina savo darbuotojus. Dažnai būna, kad būtent pas tokius verslininkus ir patenka jauni, darbo patirties neturintys žmonės. Negaudami pragyvenimą užtikrinančių algų arba apskritai darbdaviui neatsiskaičius, jaunuoliai nusivilia ir išvyksta iš rajono. Tačiau apsigyvenę didmiesčiuose taip pat patiria sunkumų –pasiėmę kreditus būstui įsigyti neišgali jų išsimokėti. Tuomet ir nusprendžia emigruoti ten, kur atlyginimų pakanka ir pragyvenimui, ir įnašams.“

Savivaldybės administracijos direktorius S. Jackūnas pateikė emigracijos skaičius – per dešimtį metų iš rajono išvyko 10 tūkstančių gyventojų.

Dėmesys – smulkiam verslui

R. Janickas kalbėjo apie vieną pagrindinių uždavinių – darbo vietų kūrimą. Jis pabrėžė, kad labai svarbus požiūris į smulkųjį verslą – reikia skatinti tuo užsiimti kuo daugiau gyventojų. Dėl to rajone įvairia veikla užsiimantiems asmenims yra nustatyti minimalūs patentų mokesčiai. Anot mero, svarbiausia, kad žmonės būtų skatinami dirbti, nes taip jie ir patys save išsilaiko, nesikreipdami dėl paramos į savivaldybę, kartais ir kitiems sukuria vieną kitą darbo vietą.

Per 2018–2020 metus rajone numatoma įgyvendinti 29 projektus, kurių vykdymui iš Europos Sąjungos bus gauta 20 milijonų eurų, 4 milijonai – savivaldybės indėlis, taip pat valstybės biudžeto parama.

Juos įvykdžius turėtų atsirasti galimybė kurti naujas darbo vietas paslaugų sferoje. Tarp numatytų projektų – ir buvusio karinio miestelio bei šalia esančių teritorijų viešųjų erdvių infrastruktūros vystymas. Meras atskleidė, kad įvykdžius šį projektą bus siekiama pritraukti investuotojus viešbučio šioje vietoje statybai, kadangi intensyvinant turizmą rajone, vieno dabar veikiančio viešbučio nepakaks.

Atlyginimai už tą patį darbą skiriasi

A. Černiauskas sakė, kad viena didžiausių problemų, kurias profsąjungos siekia spręsti – atlyginimų didinimas. Konfederacijos pirmininkas pažymėjo, jog rugsėjį Trišalės tarybos nariai sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga nuo kitų metų pradžios turėtų didėti nuo 380 iki 400 eurų, vėliau – iki 470 Eur.

Profsąjungų konfederacijos vadovas atkreipė dėmesį į darbo apmokėjimo skirtumus didžiuosiuose miestuose ir rajonuose: „Tyrimai parodė, kad už tokią pat kvalifikaciją ir darbo pobūdį regionuose mokama žymiai mažiau negu didmiesčiuose. Todėl labai svarbu, kad šie netolygumai būtų pašalinti, nes kilogramas mėsos ir kilogramas sviesto visur tiek pat kainuoja…“

Geriau apsimoka gauti pašalpas, negu dirbti

Susitikimo metu pažymėta, kad dabartinė socialinė politika neskatina žmonių ieškoti darbo. Pasiskaičiavę gyventojai nutaria, jog jiems labiau apsimoka gauti pašalpas, negu dirbti. Blogiausia tai, kad toks požiūris jau persiduoda iš kartos į kartą, nes taip besielgiančių tėvų vaikai seka savo gimdytojų pavyzdžiu.

Savivaldybės administracijos direktorius S. Jackūnas teigė, kad rajone pašalpoms ir kompensacijoms šįmet jau išmokėta 5 mln. 300 tūkstančių eurų.

Dauguma bedarbių – ilgalaikiai, kurie net nesiruošia ieškoti darbo…

Sunku išgyvendinti „vokelius“

Dar viena spręstina problema – atlyginimai „vokeliuose“. Anot R. Janicko, kartais netgi valstybinės institucijos skatina darbuotojus prašyti darbdavių, kad jiems oficialiai būtų mokama kuo mažiau algos. Pavyzdžiui, kai susiklosčius nepalankioms aplinkybėms žmogus patiria finansinių sunkumų ir tampa skolingas už paslaugas, alimentus, paskolas, antstoliai nedelsdami iš žmogaus išreikalauja dalį pinigų skoloms dengti. Tad skolininkui lėšų pragyvenimui nelieka, vienintelis išsigelbėjimas – „vokelyje“ gauti pinigai.

Meras atkreipė dėmesį, kad labai daug žmonių „skandina“ greitieji kreditai. Be jokio atsakingumo dalinti pinigai bedarbiams, žmonėms su įvairiomis negaliomis juos įklampino į didžiules skolas – tokie nesugeba grąžinti paskolų, tuo labiau kad „prikapsi“ ir iki tūkstančio eurų palūkanų. R. Janicko nuomone, šią problemą reikėtų spręsti valstybiniu lygiu – ieškoti būdų, kaip panaikinti tas skolas, ir taip leisti žmonėms „atsitiesti“.

Savivalda nesprendžia

Kadangi savivaldybių ekonomikos lygį lemia ir investicijos, siekiama kuo daugiau jų pritraukti. Tačiau šiuos procesus kartais stabdo tai, jog savivaldai nesuteikta teisė spręsti žemės nuosavybės klausimų. „Verslininkams pareiškus pageidavimą statyti įmones paaiškėja, kad norint vykdyti statybas valstybinėje žemėje, laukia ilgas biurokratinis procesas, trunkantis iki dvejų metų, tuo tarpu investuotojams formalumus reikia sutvarkyti nedelsiant. Nusprendusiems sklypus įsigyti iš savininkų, pareikalaujama sumų, dešimtimis kartų viršijančių rea-lias sklypų kainas. Sumokėjus tokius pinigus, taip pat paskaičiavus kitas išlaidas paaiškėja, kad verslininkui investicija neapsimokės ir jis atsisako savo ketinimų“, – konstatavo meras.

Pabėgėliams rajonas nepatrauklus

Susitikimo metu kalbėta ir kitomis temomis. Svečiai teiravosi, ar Ukmergės rajone yra priimta pabėgėlių. R. Janickas atsakė, kad „nėra, nes niekas prieglobsčio ir nesiprašė“. Mero nuomone, atvykėliams svarbiausia rasti darbą už gerą atlyginimą. Deja, rajone didžiulis nedarbas ir vienos mažiausių algų. Tad kurtis tokiomis sąlygomis norinčių neatsiranda…

Nenori dirbti valstybės tarnautojais

Rajono vadovai pastebėjo, kad problema jau tampa ir valstybės tarnautojų trūkumas – jei prieš penkerius metus į vieną vietą pretendavo ir dešimt specialistų, dabar pasitaiko, kad paskelbus konkursą neatsiranda nė vieno kandidato. Priežastis – nedideli atlyginimai ir nemaža atsakomybė, be to, į pareigas gali pretenduoti tik išlaikiusieji Bendrųjų gebėjimų testą.

Po aukštosios baigimo –  į profesines mokyklas

Profsąjungų konfederacijos atstovai pastebėjo, kad per 2016 metus į profesinio rengimo mokyklas įstojo 2 500 aukštąsias mokyklas baigusių asmenų. Tai – nenormali situacija, kadangi skiriamos lėšos jaunimo mokslui universitetuose, kolegijose, o po to jie mokosi darbininkiškų specialybių.

Nuskambėjo mintis, kad reikėtų vėl grįžti prie buvusios sistemos, kai baigusieji aštuonias klases mokiniai apsispręsdavo, ar jie sieks profesinio, ar aukštojo mokslo. Taip būtų ne tik taupomos lėšos, bet jaunimas galėtų anksčiau pradėti profesinę veiklą, taip užpildydami trūkstamas darbo vietas.

Susitikimo metu svarstytos problemos, aptartos perspektyvos.

Dainiaus VYTO nuotraukos