Lietuvos rinktinės futbolininkas stadione rado meilę ne tik futbolui

Evelina PAŠKOVSKYTĖ

Vilniaus universiteto studentė

 

Lietuvos futbolo rinktinės ir Vilniaus ,,Žalgirio“ saugas Ovidijus Verbickas dalijasi vaikystės prisiminimais, pasakoja apie artumą gimtajam miestui ir profesionalaus sportininko kelią.

Nors futbolininko karjera reikalauja keliauti ir dažnai būti Vilniuje, sportininkas mėgaujasi gyvenimu Ukmergėje: ,,Šiame mieste gimiau ir augau, ėjau į mokyklą, pradėjau lankyti futbolo treniruotes. Tėvai čia gyvena, žmona iš šito miesto“, – pasakoja futbolininkas.

Treniruotės vyksta Vilniuje ir beveik kiekvieną dieną tenka važinėti iš Ukmergės į sostinę, bet O. Verbickas su šeima kraustytis į didmiestį neketina.

,,Vilniuje gyvenimas per daug intensyvus, o mums arčiau širdies ramybė. Su žmona nekenčiame eismo spūsčių, todėl labai džiaugiamės nusprendę likti gyventi Ukmergėje“, – prisipažįsta jis.

Sportininkas treniruojasi Vilniuje, o gyvena Ukmergėje.

O. Verbicko paklausus, kas jam asocijuojasi su gimtuoju miestu, jis iš karto atsako – šiluma ir vien tik geri prisiminimai.

Futbolininkas pasakoja, kad mylimiausia gimtojo miesto vieta, į kurią visuomet gera grįžti, yra Ukmergės futbolo stadionas. Čia vyko ne tik pirmosios futbolo treniruotės, bet ir gimė jausmai žmonai Žanetai.

,,Kadangi turėjau griežtą tėtį, kuris labai norėjo, kad koncentruočiausi į futbolą, tai mieste žinojau stadioną, mokyklą ir autobusų stotį, – su šypsena pasakoja sportininkas. – Stadione prasidėjo treniruotės, taip pat įvyko pirmieji pasimatymai su tuomet dar būsima žmona. Pamenu, kad nuolatos sėdėdavome tribūnose.“

Paprašytas prisiminti mokyklos laikus pašnekovas neslepia, kad buvo labai judrus vaikas: ,,Esu daug langų išdaužęs: ir mašinų, ir namų“.

Ukmergiškis vaikystėje norėjo žaisti krepšinį ir muzikuoti, tačiau tėčio paskatintas nuėjo į futbolą ir minčių apie kitą veiklą nebeliko.

,,Mane rinktis šią sporto šaką pastūmėjo tėtis, kuris irgi buvo futbolininkas. Į pirmą treniruotę pakvietė ukmergiškis futbolo treneris. Kai buvau devynerių metų, mane pastebėjo treneris iš Vilniaus, tuomet pradėjau kiekvieną savaitgalį važinėti ir treniruotis sostinėje. Pamenu, jog tėtis visada kartodavo, kad žaizdamas prieš stipresnę komandą turiu stengtis ir atiduoti visas jėgas“, – iki šiol pamokymų nepamiršo futbolininkas.

O. Verbickas savo pirmąjį futbolo trenerį Sigitą Aliubavičių prisimena kaip daug reikalaujantį ir griežtą specialistą: ,,Išmokau dirbti kiekvieną dieną atiduodamas visas savo jėgas. Matyt, treneris manyje kažką matė“, – atvirauja pašnekovas.

Lietuvos futbolo rinktinės saugas žaidė Sankt Peterburgo ,,Zenit“ dublerių komandoje, Klaipėdos ,,Atlante“, Ispanijoje, ,,Marbella“ klube, taip pat Marijampolės ,,Sūduvoje“, Kazachstano ,,Taraz“ futbolo klube. Paklausus, kuris miestas sukelia daugiausia su futbolu susijusių prisiminimų, O. Verbickas nedvejoja: „Marijampolė. Ten pirmą kartą tapau Lietuvos čempionu, gavau ir A lygos geriausio žaidėjo nominaciją.“

Atstovaudamas Marijampolės ,,Sūduvai“ O. Verbickas tris kartus tapo šalies čempionu.

Sportininkas jauniems futbolininkams, kurie taip pat siekia tapti profesionaliais žaidėjais, pataria būti užsispyrusiems ir visuomet siekti savo tikslo.

,,Reikia nusiteikti, kad pasitaikys sunkių akimirkų. Dabar jaunimas nori, kad jiems viskas būtų paduota, o gyvenime niekada, ypač sporte, taip nebus. Todėl negali nuleisti rankų. Net kai tau gerai sekasi, negali sustoti, turi dirbti dar daugiau. Jei tik atsipalaiduosi, tavo vietoje gali atsirasti geresnis žaidėjas“, – savo mintimis dalinasi O. Verbickas.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo